įgriūti

См. также в других словарях:

• įgriūti — intr. 1. įvirsti: Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų rš. Lubos įgriùvo į vidų J. | Jo dvaras įgriuvo žemėn rš. ║ įdubti: Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę rš. Arkliui šonai įgriuvę rš. Įgriuvusios akys rš. 2. įpulti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• įgriūti — vksm. Į vándenį įgriùvo ti̇̀lto ãtramos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• krantas — krañtas sm. (4) DŽ, PnmŽ, (2) KBII52, Šv, krantas (1) Als žemės pakraštys prie upės, ežero, jūros; skardis: Ant krañto stovėdamas gali įgriūti duobėn J. Nuo kranto į krantą mes tiltus nutiesime S.Nėr. Šešupė plauna žalią krantą E.Miež. Ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• įvirsti — įvir̃sti intr. 1. N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Antz, Kp, Kvr, Lb, LKT363(Rdš), Pv, Lnk, Žr, Kl, Vkš virstant patekti į vidų, įgriūti, įkristi (ppr. netyčia): Duobė buvo, ir įvirtau LKT120(Pgr). Mama paslydo ir įvirto į upelę ir nuskendo Ktč. Vaikas tas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

• duobė — duobė̃ sf. (4, 3) 1. SD122, SD42, R, K iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje: Molį ėmėm, tai ir liko duobė̃ Sb. Gilion duobėn įmestas PK137. Ant duobės kranto jau stoviu, tik reikia įgriūti Sch108. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nugriūti — intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriūsi [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai… …   Dictionary of the Lithuanian Language