Перевод: со всех языков на литовский

с литовского на все языки

(zur)

  • 41 ཟུར་གཅོག་པ་

    [zur gcog pa]
    atlaužti (ko nors) kampą.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་གཅོག་པ་

  • 42 ཟུར་ཆ་

    [zur cha]
    fragmentas.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཆ་

  • 43 ཟུར་ཆག་

    [zur chag]
    apabhraṃša - sulaužytas, aplaužytas, iškraipytas.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཆག་

  • 44 ཟུར་ཆག་སྒྲ་

    [zur chag sgra]
    apabhraṃša - neteisinga (klaidinga) žodžių forma, iškraipyta kalba.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཆག་སྒྲ་

  • 45 ཟུར་ཆས་

    [zur chas]
    asmeninė nuosavybė, asmeniniai daiktai.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཆས་

  • 46 ཟུར་བཏབ་པ་

    [zur btab pa]
    papildyti, pridėti.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་བཏབ་པ་

  • 47 ཟུར་རྟོགས་

    [zur rtogs]
    paviršutiniškos žinios dalinės žinios.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་རྟོགས་

  • 48 ཟུར་ལྟ་

    [zur lta]
    poet. moteris ("šnairuojanti", "skersakiuojanti").

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ལྟ་

  • 49 ཟུར་ཕྱིན་པ་

    [zur phyin pa]
    1) nuėjęs į kampą; 2) pasitraukęs, pasišalinęs.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཕྱིན་པ་

  • 50 ཟུར་ཕྱུང་

    [zur phyung]
    priedas, papildymas.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཕྱུང་

  • 51 ཟུར་བ་

    [zur ba]
    stumti; pastumti į šalį.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་བ་

  • 52 ཟུར་འབུལ་

    [zur 'bul]
    asmeniškas raštelis.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་འབུལ་

  • 53 ཟུར་མིག་

    [zur mig]
    aṅgita - poet. moteris ("šnairuojančios akys"); ཟུར་མིག་ lta ba - a) akimis šnairuoti, skersakiuoti; b) žvairuoti.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་མིག་

  • 54 ཟུར་མིག་མ་

    [zur mig ma]
    poet. moteris ("šnairai žvelgianti", "šaudanti akimis").

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་མིག་མ་

  • 55 ཟུར་མེད་

    [zur med]
    neturintis kampų; apvalainas; apvalus.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་མེད་

  • 56 ཟུར་མོ་

    [zur mo]
    1) skausmas, kančia; 2) meilužė.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་མོ་

  • 57 ཟུར་ཙམ་

    [zur tsam]
    iṅgita - užuomina.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཙམ་

  • 58 ཟུར་ཙམ་གྱིས་གོ་བ་

    [zur tsam gyis go ba]
    iṅgitajña - suprantantis iš pirmo žvilgsnio (menkutės užuominos).

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཟུར་ཙམ་གྱིས་གོ་བ་

  • 59 རྣལ་འབྱོར་ཆེན་པོའི་བརྒྱུད་རིམ་

    [rnal 'byor chen po'i brgyud rim]
    (pagrindinė) Mahajogos (tantrų) Mokytojų eilė: Pirmapradis Buda Samantabhadra, Penkių Giminių Budos, Trijų Šeimų viešpačiai (Avalokitešvara, Vadžrapanis, Mandžušris), Indrabodhi Vyresnysis, Kukuradža (= Kukuripa), Indrabodhi Vidurinysis, Simharadža, Uparadža, Gommadevi, Lalitavadžra (sgeg pa'i rdo rje), nyi 'od sangs rgyas, Budaguhja (sangs rgyas gsang ba), Vimalamitra (dri med bshes gnyen), rma rin chen mchog, gtsug ru rin chen gzhon nu, g.ye re mchog skyong, zhang rgyal ba'i yon tan, gnubs chen sangs rgyas ye shes, yon tan rgya mtsho, ye shes rgya mtsho, nyang shes rab mchog, nyang ye shes 'byung gnas, zur po che shAkya 'byung gnas, zur chung shes rab grags pa, sgro sbug pa, tsag tsha shAkya rdo rje, shAkya 'byung gnas, glang ston rdo rje 'od, bsod nams rnam rgyal, chos kyi seng ge, sangs rgyas dpal, bsod nams mgon po, sgrol chen bsam grub, seng ge dpal bzang, rigs rgyal lhun grub, sangs rgyas rdo rje, tshe dbang mgon po, rdo rje tshe dpal, shakya dpal 'byor, Siddhapala, 'phags pa rin chen, Šakjaratna, zur ston rgyal sras, padma bdud 'dul, chos rgyal rdo rje, rgya ston 'od gsal rang grol, o rgyan gter bdag gling pa.

    Tibeto-lietuvių žodynas > རྣལ་འབྱོར་ཆེན་པོའི་བརྒྱུད་རིམ་

  • 60 ཨ་རུ་ར་

    [a ru ra]
    bot. mirobalanas chebula (Terminalia chebula Retz.) įvairių jo rūšių pavadinimai: a ru skem po - "Liesasis mirobalanas" (sanskr. sukṣmāharītaki - sul mang - "Raukšlėtasis"; jo porūšis - rtsa snyung - "Šaknis-yla") = a ru mchu snyung - "mirobalanas ylasnapis" (mchu nyung - "Ylasnapis", rtse snyung - "Viršūnė-yla"); a ru 'jigs med - abhayāharītaki- "Bebaimis aru"; a ru bdud rtsi - amṛtaharītaki - "Aru-nektaras" (sha mthug - "Storasis", sha chen - "Stambusis", kun nas sha rgyas - "Visas mėsingas", rtsi byed - "Dažantysis"); a ru rnam rgyal - vijayāharītaki - "Aru-nugalėtojas"; a ru 'phel byed - vardhanāharītaki - "Aru-augintojas" (zlum po - "Apvalusis", skyed byed - "Augintojas") = a ru gser mdog - suvarṇāharītaki - "Auksaspalvis aru" (gser 'dra - "Panašus į auksą"); 'bigs byed zur lnga - "Penkiakampis gręžėjas" = nag chung - "Juodasis mažylis"(sin. kun dga' - "Visų džiaugsmas"); zar ma - "zarma"; bum gyi mgrin - "Ąsočio kaklas"; gso byed - "Gydytojas" ('tsho ba); gtsang ba - "Švarusis"; bdud rtsi gser mdog can - "Auksaspalvis nektaras"; 'chi ba med - "Nemirtingasis"; mchu rings - "Ilgasnapis"; // sin. rnam par rgyal ba - vijaya - "Nugalėtojas"; 'jigs med - abhaya - "Bebaimis"; 'chi med dam bdud rtsi - amṛta - "Nemirtingasis" arba "Nektaras"; 'phel byed - vardhakara - "Augintojas"; skem po - kṛshālāḥ, kṛshā - "Liesasis"; sha chen - mahābalam - "Mėsingasis"; mchu snyung - arohadīrgha - "Ylasnapis"; mchu rings - dīrghamardhatha - "Ilgasnapis"; rtsa snyung - mūlārarā - "Ylauodegis"; rtsa rings - mūladīrgha - "Ilgauodegis"; bum mgrin - kumbhakaṇṭha - "Ąsočio kaklas"; 'tsho byed - javanti - "Gydytojas"; nad sel - abyathāḥ - "Lygų šalintojas"; na tshod gnas - vayasthāḥ - "Jaunasis"; tshi can - sūtanaṃ - "Aliejingasis"; tshangs pa'i mdangs 'phrog - harītakī - "Nustelbiantis Brahmą"; gser ldan - mahāvati - "Aukso turėtojas"; gser mdog - sonavarṇa - "Auksaspalvis"; bcud len - rasāyana - "Eliksyras"; 'bras bu can - phalāḥ - "Vaisingasis"; zhi ba - šivāḥ - "Ramusis"; sems byed - citakī - "Mąstytojas"; dge legs can - shrīyasī - "Laimingasis"; dpal yon can - dhanya - "Sėkmingasis"; brgya byin spros - shakravṛṣṭāḥ - "Šakros (Indros) paskleistasis"; nad 'dor - pṛni - "Ligų varytojas"; bde byed - hvava - "Laimės teikėjas"; don yod - amogha - "Naudingasis"; dag byed - sāvani (sāpani) - "Apvalytojas"; lha rdzas - dinya - "Dieviškasis daiktas"; lus gnas byed - kāyasthā - "Kūno tvirtintojas"; nad rab tu 'joms - pramatha - "Ligų triuškintojas"; ro ldan - rasavati - "Skonio turėtojas"; nus ldan - samārthakaṃ - "Stiprusis"; ro bska - rasakaskala - "Aitrusis"; bska shas ldan - kaṣāyakaṃ - "Aitrokas"; rgyal skem po - rājahutira - "Liesasis karalius"; mist. abhyadha; e la - "Rojaus vaisius (?)"; gser rog - "Tamsusis auksas"; gser sgong zur mang - "Daugiakampis aukso kiaušinis"; shing skong ser po - "Geltonasis medžio indas"; shing gi nor bu - "Medžio brangakmenis"; sman mchog rgyal po - "Geriausių vaistų karalius"; dug 'joms - "Nuodų triuškintojas"; dug sel - "Nuodų šalintojas"; kin. 'u 'ung; rom (?); a li mi; e la'i rgyal po - "Rojaus vaisių karalius (?)"; gtsug gi nor bu - "Viršugalvio brangakmenis"; shing sgong zur mang - "Daugiakampis medžio kiaušinis".

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཨ་རུ་ར་

См. также в других словарях:

  • zur — [ts̮u:ɐ̯] <Verschmelzung von »zu« + »der«>: a) <die Verschmelzung kann aufgelöst werden>: sie geht noch zur Freundin. b) <die Verschmelzung kann nicht aufgelöst werden>: zur Ruhe kommen; zur Neige gehen; zur Schule gehen. * * *… …   Universal-Lexikon

  • Zur — occurs five times in the King James Bible.The first mention is Cozbi, the daughter of Zur. She was slain in Numbers 25:15. This is the pericope where Numbers 25:1 tells us that Israel abode in Shittim, and the people began to commit whoredom with …   Wikipedia

  • zur — (zu der); zur Folge haben; sich zur Ruhe setzen; zur Schau stellen; zur Zeit (Abkürzung z. Z., z. Zt.) Karls des Großen, aber sie ist zurzeit krank; zur Schreibung von »zur« als Teil eines Eigennamens vgl. zu …   Die deutsche Rechtschreibung

  • Zur — bezeichnet: Żur, eine Sauerteigsuppe Zur ist der Familienname von Inon Zur (* 1965), israelischer Film und Computerspiel Komponist ZUR bezeichnet: Zeitschrift für Umweltrecht, juristische Fachzeitschrift …   Deutsch Wikipedia

  • Żur — oder Żurek (Diminutiv) ist eine traditionelle polnische Suppe auf der Basis einer Sauerteig Brühe mit typisch saurem Geschmack. Sie kann mit Milch gefärbt (in der Fastenzeit) oder auch mit Fleisch, Gemüse oder trockenen Pilzen gekocht werden.… …   Deutsch Wikipedia

  • zur — [tsuːɐ̯, tsʊr] Präp mit Artikel ≈ zu der: zur Tür hinausgehen || NB: zur kann nicht durch zu der ersetzt werden in Wendungen wie: sich zur Ruhe begeben; etwas zur Genüge kennen …   Langenscheidt Großwörterbuch Deutsch als Fremdsprache

  • zur — interj. (Adesea cu r prelungit) Cuvânt care redă zornăitul metalelor sau zgomotul produs de ciocnirea sau rostogolirea unor obiecte mici. [var.: zor interj.] – Onomatopee. Trimis de valeriu, 02.06.2003. Sursa: DEX 98  ZUR interj. ♦ (substantivat …   Dicționar Român

  • żur — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. mnż I, D. u, Mc. żurze {{/stl 8}}{{stl 7}} zupa przyrządzona na zakwasie z mąki żytniej lub owsianej; także przefermentowany kwas z mąki i wody, z którego sporządza się zupę : {{/stl 7}}{{stl 10}}Postny żur. Zakisić żur.… …   Langenscheidt Polski wyjaśnień

  • Zur [1] — Zur (Sur), midianitischer Fürst, Vater der Kasbi, welche Pinehas mit ihrem Buhlen Simri erstach. Darauf wurde Z. gefangen u. umgebracht …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Zur [2] — Zur (bibl. Geogr.), so v.w. Schur …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Zur [3] — Zur (Zus, Zusa), bei den Hebräern eine attische Drachme od. römischer Denar, in welchen Münzsorten sie ihren Zins entrichten mußten …   Pierer's Universal-Lexikon

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»