-
1 rūgti
rūgti a. n.diržti, geižėti (knyg.), gižti (knyg.), kirbti (knyg.), kirpti (niek.), skirbti, skobti -
2 rūgti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.) -
3 rūgti
pykti a. n.apmaudauti (knyg.), apmaudytis (tarm.), dantį griežti, dūkti, giežti, iltį galąsti, irzti (ret.), kiršti (šnek.), nertėti, nirsti (spec.), niršti (ret.), nosį raukyti, piktauti, purkštauti (tarm.), purkšti (šnek.), pykauti, pyktauti (prk.), rugzti (tarm.), rūgti (tarm.), rūstauti, siusti, tulžti, tulžį lieti (tarm.), tūžti, urkštauti (tarm.), širdytis, širsti, šiuršti (plg.), šižti (tarm.), šėlti -
4 rūgti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
5 rūgti
-
6 rūgti
безутешно; горько -
7 rūgti
I.1. безутешно (Грам. инф.: нареч.; Окончания:)2. горько (Грам. инф.: нареч.; Окончания: горше)LKLv59▪ Sinonīmigauži; nevaldāmiT09 -
8 rūgti
|ti (sta, o)киснуть; скисать; закисать; прокисать; бродить -
9 rūgti sāļš
горько-солёный -
10 rūgti vircots
▪ Terminilv agron.ru горько-пряныйZin73 -
11 jūs rūgti maldāties
прил. -
12 kad pele paēdusi, tad milti rūgti
Latviešu-krievu vārdnīca > kad pele paēdusi, tad milti rūgti
-
13 sākt rūgti raudāt
расплакаться -
14 горько
rūgti -
15 безутешно
rūgti, gauži, nevaldāmi -
16 горько-солёный
rūgti sāļš, sāļi rūgts -
17 закисать
-
18 прокисать
-
19 diržti
rūgti a. n.diržti, geižėti (knyg.), gižti (knyg.), kirbti (knyg.), kirpti (niek.), skirbti, skobti -
20 geižėti
rūgti a. n.diržti, geižėti (knyg.), gižti (knyg.), kirbti (knyg.), kirpti (niek.), skirbti, skobti
См. также в других словарях:
rūgti — rūgti, sta (ruñga Glv, ia N, K), o ( ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rūgsta Erž. Mūs duona nerūgsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs … Dictionary of the Lithuanian Language
rūgti — vksm. Kopū̃stai jau rūgsta … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kaužoti — kaužoti, oja, ojo intr. BŽ50; Kos243 rūgti, putoti; korėti; plg. gaužoti: Alus, kad užduosi mielių, kaužo[ja], t. y. putas kelia J. Kaip įrūgsta duona, pienas, smetonas, ilgai laikomas, kaužoja, pukši J. Smetonas pradėjęs rūgti, kaužoti, eiti iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… … Dictionary of the Lithuanian Language
parūgti — intr. 1. N, DŽ1 kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parūgo biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti J. Parūgę, saldrūgštukai agurklai Krš. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parūgus Ck. 2. aprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parūgęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
perrūgti — intr. 1. CII678, Q551, R366, N, K, DŽ per daug įrūgti: Smetonas labai parrūgo J. Pienas perrūgęs, liežiuvį kerpa valgant PnmA. Perrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda Pb. Perrūgusi tešla rš. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio… … Dictionary of the Lithuanian Language
raugti — raugti, ia, ė 1. tr. įdėti raugo, užduoti, sutaisyti rūgti: Išmazgok kubilą – kitimet vėl kopūstus raugsma PnmR. Ana raugė duoną, kad surūgtum J. Rūgšti gira, vakar raugta VoK133, LTR(Zp). Vilkas slaugė, girą raugė, meška rėkė eglynuos LTR(Dkšt) … Dictionary of the Lithuanian Language
rūgimas — rūgìmas sm. (2) K, DŽ, rūgimas (1) Lpl → rūgti: 1. SD90, I, Sut, Sk Jau tas alus į rūgìmą pasidavęs Jrb. Alus geriausias pusiau rūgìmo Rm. Bet kaip tas rūgimas mažyn eita, taip aš kas dieną nu to paliktojo midaus papildau S.Dauk. Kopūstų… … Dictionary of the Lithuanian Language
užimti užima — užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė I. tr. 1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk. | Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6. | Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
Vocabulario indoeuropeo (sustantivos) — Esta es una lista de las raíces protoindoeuropeas más comunes. En general sólo se ofrece la lengua más representativa de cada una de las ramas del indoeuropeo. Todas las palabras se muestran en su declinación más representativa. Contenido 1… … Wikipedia Español
Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное … Википедия
