-
81 širsti
pykti a. n.apmaudauti (knyg.), apmaudytis (tarm.), dantį griežti, dūkti, giežti, iltį galąsti, irzti (ret.), kiršti (šnek.), nertėti, nirsti (spec.), niršti (ret.), nosį raukyti, piktauti, purkštauti (tarm.), purkšti (šnek.), pykauti, pyktauti (prk.), rugzti (tarm.), rūgti (tarm.), rūstauti, siusti, tulžti, tulžį lieti (tarm.), tūžti, urkštauti (tarm.), širdytis, širsti, šiuršti (plg.), šižti (tarm.), šėlti -
82 šiuršti
pykti a. n.apmaudauti (knyg.), apmaudytis (tarm.), dantį griežti, dūkti, giežti, iltį galąsti, irzti (ret.), kiršti (šnek.), nertėti, nirsti (spec.), niršti (ret.), nosį raukyti, piktauti, purkštauti (tarm.), purkšti (šnek.), pykauti, pyktauti (prk.), rugzti (tarm.), rūgti (tarm.), rūstauti, siusti, tulžti, tulžį lieti (tarm.), tūžti, urkštauti (tarm.), širdytis, širsti, šiuršti (plg.), šižti (tarm.), šėlti -
83 šižti
pykti a. n.apmaudauti (knyg.), apmaudytis (tarm.), dantį griežti, dūkti, giežti, iltį galąsti, irzti (ret.), kiršti (šnek.), nertėti, nirsti (spec.), niršti (ret.), nosį raukyti, piktauti, purkštauti (tarm.), purkšti (šnek.), pykauti, pyktauti (prk.), rugzti (tarm.), rūgti (tarm.), rūstauti, siusti, tulžti, tulžį lieti (tarm.), tūžti, urkštauti (tarm.), širdytis, širsti, šiuršti (plg.), šižti (tarm.), šėlti -
84 šėlti
pykti a. n.apmaudauti (knyg.), apmaudytis (tarm.), dantį griežti, dūkti, giežti, iltį galąsti, irzti (ret.), kiršti (šnek.), nertėti, nirsti (spec.), niršti (ret.), nosį raukyti, piktauti, purkštauti (tarm.), purkšti (šnek.), pykauti, pyktauti (prk.), rugzti (tarm.), rūgti (tarm.), rūstauti, siusti, tulžti, tulžį lieti (tarm.), tūžti, urkštauti (tarm.), širdytis, širsti, šiuršti (plg.), šižti (tarm.), šėlti -
85 apgižti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
86 apkirbti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
87 apkirpti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
88 aprūgti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
89 apskirbti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
90 apskobti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
91 apšokti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
92 sugižti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
93 sukirbti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
94 sukirpti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
95 surūgti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
96 suskirbti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
97 suskobti
surūgti a. n.apgižti, apkirbti, apkirpti, aprūgti (prk.), apskirbti, apskobti, apšokti, rūgti (tarm.), sugižti, sukirbti (šnek.), sukirpti (prk., tarm.), suskirbti (spec.), suskobti -
98 gauži
I.1. безутешно (Грам. инф.: нареч.; Окончания:)2. очень (Грам. инф.: нареч.; Окончания:)LKLv59▪ Sinonīmi1. apbrīnojami; aplam; ārkārtīgi; augstākā mērā; augsti; baigi; bezdievīgi; bezgala; bezgalīgi; bezmērīgi; brangi; briesmīgi; brīnum; dikti; dižen; diži; drausmīgi; ellīgi; ellišķi; ellišķīgi; gaužām; karsti; krietni; lieliski; ļoti; makten; maktīgi; milzīgi; milzum; naiki; nāvīgi; neciešami; necilvēcīgi; neganti; negausīgi; negudri; neģēlīgi; neizsakāmi; neizteicami; neizturami; nejauki; nejēdzīgi; nemēr; nešpetni; neticami; nežēlīgi; nolādēti; pamatīgi; par nemēru; pārlieku; pārpārēm; pasakaini; sasodīti; sevišķi; skaudīgi; smagi; stāvu; stipri; šausmīgi; teiksmaini; traki; trakiski; trakoti; varen; visai; zvērīgi2. dikti; ļoti; visai3. nevaldāmi; rūgtiT09
См. также в других словарях:
rūgti — rūgti, sta (ruñga Glv, ia N, K), o ( ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rūgsta Erž. Mūs duona nerūgsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs … Dictionary of the Lithuanian Language
rūgti — vksm. Kopū̃stai jau rūgsta … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kaužoti — kaužoti, oja, ojo intr. BŽ50; Kos243 rūgti, putoti; korėti; plg. gaužoti: Alus, kad užduosi mielių, kaužo[ja], t. y. putas kelia J. Kaip įrūgsta duona, pienas, smetonas, ilgai laikomas, kaužoja, pukši J. Smetonas pradėjęs rūgti, kaužoti, eiti iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… … Dictionary of the Lithuanian Language
parūgti — intr. 1. N, DŽ1 kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parūgo biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti J. Parūgę, saldrūgštukai agurklai Krš. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parūgus Ck. 2. aprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parūgęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
perrūgti — intr. 1. CII678, Q551, R366, N, K, DŽ per daug įrūgti: Smetonas labai parrūgo J. Pienas perrūgęs, liežiuvį kerpa valgant PnmA. Perrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda Pb. Perrūgusi tešla rš. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio… … Dictionary of the Lithuanian Language
raugti — raugti, ia, ė 1. tr. įdėti raugo, užduoti, sutaisyti rūgti: Išmazgok kubilą – kitimet vėl kopūstus raugsma PnmR. Ana raugė duoną, kad surūgtum J. Rūgšti gira, vakar raugta VoK133, LTR(Zp). Vilkas slaugė, girą raugė, meška rėkė eglynuos LTR(Dkšt) … Dictionary of the Lithuanian Language
rūgimas — rūgìmas sm. (2) K, DŽ, rūgimas (1) Lpl → rūgti: 1. SD90, I, Sut, Sk Jau tas alus į rūgìmą pasidavęs Jrb. Alus geriausias pusiau rūgìmo Rm. Bet kaip tas rūgimas mažyn eita, taip aš kas dieną nu to paliktojo midaus papildau S.Dauk. Kopūstų… … Dictionary of the Lithuanian Language
užimti užima — užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė I. tr. 1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk. | Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6. | Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
Vocabulario indoeuropeo (sustantivos) — Esta es una lista de las raíces protoindoeuropeas más comunes. En general sólo se ofrece la lengua más representativa de cada una de las ramas del indoeuropeo. Todas las palabras se muestran en su declinación más representativa. Contenido 1… … Wikipedia Español
Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное … Википедия