-
1 главенствовать
vyrauti (ja, vyravo) -
2 господствовать
-
3 преобладать
См. также в других словарях:
vyrauti — výrauti vksm. Ji̇̀s per daũg čia výrauja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vyrauti — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Dominuoti ugnies arba stebėjimo atžvilgiu naudojantis pranašesne pozicija. atitikmenys: angl. command pranc. commander … NATO terminų aiškinamasis žodynas
vyrauti — 1 vyrauti, auja ( auna) avo intr. Rtr, RŽ, DŽ, OGLII395, NdŽ, KŽ, vyrauti, auja, ãvo; [K] 1. Mrs rodyti viršenybę, pūstis: Per daug tu, Jonai, pradėjai vyraut – tas ne an gero tau išeis Btr. Jis tę mokyčiausias, tai an visų vyrauna Mrs. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
vyrauti — 2 vyrauti, auja, ãvo intr., vyrauti, auja, avo P.Skar 1. bernauti, dirbti vyriškus darbus: Vyrai vyrãvo, mergos mergavo – ir dirbdavo viską Snt. Vyraudamas daug svieto pamatai, vienais metais vienur, kitais kitur būni Slv. Neturi diedo, tai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
vyrauti — 3 vyrauti, auja ( auna), avo tr. Knv; LTR(Mrk) varstyti, darinėti: Nevyrauk durių, ba pirkion šalčio prieis Vlk. Šę do tę pro duris vaikštai ir duris vyrauni Lš … Dictionary of the Lithuanian Language
command — vyrauti statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Dominuoti ugnies arba stebėjimo atžvilgiu naudojantis pranašesne pozicija. atitikmenys: angl. command pranc. commander … NATO terminų aiškinamasis žodynas
commander — vyrauti statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Dominuoti ugnies arba stebėjimo atžvilgiu naudojantis pranašesne pozicija. atitikmenys: angl. command pranc. commander … NATO terminų aiškinamasis žodynas
smerkimas — smerki̇̀mas dkt. Kritikúojant neturėtų výrauti asmenų̃ smerki̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dominuoti — dominuoti, uoja, ãvo intr. TrpŽ vyrauti, pirmauti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsivyrauti — 1 išsivyrauti = 1 įsivyrauti 1: Žentas labai išsivyravo ant mūsų, t. y. viršų ema J. vyrauti; įsivyrauti; išsivyrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
ponauti — ponauti, auja ( auna), ãvo intr., põnauti, auja, avo 1. VlnE120 būti ponu, valdyti: Jis ponãvo ilgai, t. y. buvo ponu J. Vesdamas gavo didelį ūkį, dabar jam gera ponauti, kad yra ant ko Jnš. O jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie… … Dictionary of the Lithuanian Language
