suplakti

См. также в других словарях:

• suplakti — suplàkti vksm. Senùkas sùplakė vadẽlėmis árklius, arkliáms ir išdardėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• suplakti — suplàkti, sùplaka, sùplakė 1. tr. K primušti, prilupti: Tie žmonės jį plakt ir plakt, jau taip jį suplakė, kad jis vos gyvas SI163. Tu suplakei vaiką su vytimi J. Penkis jaučius pralakė, mane patį suplakė JD49. ║ užduoti, sukirsti: Suplak… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suplaktinis — suplaktìnis, ė smob. (2) menk. kas gyvena susiplakęs, susidėjęs, be santuokos: Ne žmona, tik suplaktìnė Sem …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suplaktiniai — suplaktìniai sm. pl. (2) Sem menk. be santuokos, susidėję gyvenantys vyras ir moteris …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suplaktinė — suplaktìnė sf. (2); rš kelių suplaktų vaistų mišinys …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suplakimas — suplakìmas sm. (2) 1. → suplakti 1: Kruvinas suplakimas brš. 2. → suplakti 4: Juo lietus smarkesnis, tuo žemės suplakimas didesnis rš. 3. → suplakti 6: Buvo suvaidinta įdomi drama, verta stipraus širdies suplakimo rš. 4. → suplakti 12: Dėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• sukirsti — 1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to 1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod. | refl. tr.: Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• suplakinti — suplãkinti 1. žr. suplakti 1: Magas suplakinęs visą savo kūną botagais S.Dauk. 2. žr. suplakti 4. | refl.: Susiplakina linai, su volu volyti, būs kieti rauti ir rankas plėš Šts. plakinti; įplakinti; nuplakinti; suplakinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• emulsija — emùlsija dkt. Emùlsiją prieš vartójant rei̇̃kia suplàkti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• apiplakti — apiplàkti, apìplaka, apìplakė tr. 1. Š apipliekti, apmušti. | refl.: Apsiplakti su rykšte P. 2. kiek suslėgti, apiplūkti: Kai lengvas lietus apiplàks žemę, geriau ir vasarojus augs Alv. 3. prigainioti, privarginti: Gerai arklį apiplaks, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atplakti — atplàkti, àtplaka, àtplakė tr. 1. prilupti: Dirželiu atàplakiau i paleidžiau Ad. Palauk, aš dar atplàksiu tau kailį, kad neklausai! Mrj. Kolei jis buvęs gyvas, tai daugel buvo prisiskolinęs, taigi dabar po numirimui turį jį už tai atplakti… …   Dictionary of the Lithuanian Language