-
1 bines sitos
-
2 sisties
(sitos, sities; sitos; sitīšos; sizdamies) ударяться; биться; viļņi sitas pret krastu волны бьются (ударяются) о берег; s. cauri перебиваться -
3 si-to
subst. m.? nom. sg. KN Am 819; MY Au 658, sitos 'зерно (в значении хлеб)'. Ср. σιτος 'хлеб'. -
4 amnestuoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
5 atiduoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
6 atleisti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
7 aukoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
8 dovanoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
9 duoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
10 apsėda
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
11 apsėdai
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
12 budynės
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
13 budės
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
14 budėtuvės
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
15 laidotuvės
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
16 mirtuvės
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
17 pakasynos
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.) -
18 šermenys
šermenys budėjimas prie pašarvoto mirusiojoapsėdaapsėdai (tarm.)budynės Daug žmonių susirinko į budynes. Sž2011)budės (tarm.)budėtuvės (tarm.)laidotuvės (plg. Ji prisipažino, kad šitos laidotuvės ją nuteikia ypač liūdnai. Kva)mirtuvės (tarm.)pakasynos (tarm.)
См. также в других словарях:
parasite — [ parazit ] n. m. et adj. • v. 1500; lat. parasitus, gr. parasitos, de sitos « nourriture » I ♦ N. m. 1 ♦ Antiq. Commensal attaché à la table d un riche, et qui devait le divertir. ♢ Mod. Personne qui se nourrit en sachant se faire inviter chez… … Encyclopédie Universelle
Parasit — Schmarotzer; Geldverleiher; Aasgeier (derb); Kredithai; Halsabschneider (umgangssprachlich); Wucherer; Ausbeuter; Profitmacher * * * Pa|ra|sit [para zi:t], der; … Universal-Lexikon
SITICINES — qui apud sitos, i. e. vitâ functos canebant. A. Gellius ita de iis l. 20. c. 2. Siticines, scriptum est in Orat. M. Catonis, et Liticines et Tubicines. Sed Caesellius Vindex scire quidem se ait, Liticines lituô cantare, et Tubicines tubâ: quid… … Hofmann J. Lexicon universale
žalias — žãlias, ià adj. (4) KBII114, K, Rtr, Š, FrnW, KŽ 1. SD1215, SD452, H, H182, R, R184, MŽ, MŽ244, KoG4, S.Dauk, N, M, L, ŠT84,183 viena iš pagrindinių spektro spalvų, esanti tarp geltonos ir žydros; tokios spalvos kaip žolė: Glazūros spalvos –… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language
Parasite — Par a*site (p[a^]r [.a]*s[imac]t), n. [F., fr. L. parasitus, Gr. para sitos, lit., eating beside, or at the table of, another; para beside + sitei^n to feed, from sitos wheat, grain, food.] [1913 Webster] 1. One who frequents the tables of the… … The Collaborative International Dictionary of English
Aksyon ng Bayan Rosario 2001 And Beyond — The Aksyon ng Bayan Rosario 2001 And Beyond Human and Ecological Security Plan was formulated [1] by virtue of Executive Order No. 98 02 dated October 5, 1998 by then Mayor Rodolfo Guerra Villar of the Municipal Government of Rosario, Batangas in … Wikipedia
Agriculture En Grèce Antique — L olivier, l une des bases de l agriculture grecque ici à Carystos en Eubée. L’agriculture est le fondement de la vie économique en Grèce antique. Par la mise en valeur intensive d un terroir restreint, malgré un outillage et une terre… … Wikipédia en Français
Agriculture dans la Grèce antique — Agriculture en Grèce antique L olivier, l une des bases de l agriculture grecque ici à Carystos en Eubée. L’agriculture est le fondement de la vie économique en Grèce antique. Par la mise en valeur intensive d un terroir restreint, malgré un… … Wikipédia en Français
Agriculture en Grece antique — Agriculture en Grèce antique L olivier, l une des bases de l agriculture grecque ici à Carystos en Eubée. L’agriculture est le fondement de la vie économique en Grèce antique. Par la mise en valeur intensive d un terroir restreint, malgré un… … Wikipédia en Français
Agriculture en Grèce antique — Laboureur, figurine en terre cuite rehaussée de peinture noire, Béotie, VIe siècle av. J.‑C., musée du Louvre L’agriculture est le fondement de la vie économique en Grèce antique. Par la mise en va … Wikipédia en Français