pulkuoti

См. также в других словарях:

• pulkuoti — pulkúoti vksm. Jei mašalai̇̃ pulkúoja, bùs giedrà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pulkuoti — pulkuoti, uoja, ãvo 1. intr. rinktis į pulką, būriuotis: Dar kiti triūsė apie savo vežimus, pulkavo apie šulinį, girdė arklius A.Vien. Jaunimas sekmadienį gi pulkuoja – ir man kad rodumas išeit! Slm. Lėvenyj antys pulkuoja, krykia BM419. Jei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• būriuoti — būriuoti, iuoja, iãvo intr. 1. Š pulkuoti, rinktis, telktis į būrį: Būriuo[ja] ant namų žmonės iš Darbėnų Dr. Mergiotės drauge būriavo Vaižg. | refl. J: Galukaimy jaunimas jau būriuojas Srv. Mergos būriuodavosi ir eidavo dainuodamos į mišką Mrs …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nusipulkuoti — nueiti pulku: Matai, jau žmonės nusipulkãvo Švnč. pulkuoti; nusipulkuoti; susipulkuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pulkauti — pulkauti, auja ( auna Ds), ãvo žr. pulkuoti 1: Matai, jau pempės pulkauja, greit išlėks Pc. Kregždės jau pulkauja Ėr. | refl.: Karaliaus pašaukti jie turėjo pulkautis tuojau krūvon su savo arkliais Blv. Pempės pulkaujasi išskrist Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pulkavimas — pulkãvimas sm. (1); N → pulkuoti: 1. Miestelėnams pulkavimai jau mažesnės vertės, nes prie to pripratę Vaižg. | refl.: Pulkãvimasis žąsų MitI231 (Šd). 2. NdŽ. pulkavimas; susipulkavimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pulkavoti — ×pulkavoti, oja, ojo (hibr.) žr. pulkuoti: 1. refl. N, K Visi jaunieji vyrai, prie ginklų skubydamies, karaliaus mieste pulkavojos Jrk137. Pulkavojas, pulkais lekia [paukščiai] R344. 2. MŽ, N. pulkavoti; susipulkavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pulkinti — pul̃kinti, ina, ino J žr. pulkuoti 2: Ne del uogelių mes kelelį keliavom, ne del riešutų mes pulkelį pulkinom LTR(Vlk) …   Dictionary of the Lithuanian Language

• seimas — seĩmas (l. sejm) sm. (4) DŽ, NdŽ, (2) DP265, NdŽ, Slnt, Grl; Q316, CII292, R, MŽ, N, K, Rtr 1. istor. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Žečpospolitos aukščiausiasis įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, veikęs XVI–XVIII a.; taip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• susipulkuoti — susipulkuoti; N susirinkti į pulką, susiburti: Buvo būrai iš kelių vietų susipulkavę ir kėlė maištą LC1883,40. | Vasarą debesys gyvena, kamuoliuojasi, o vėsų rudenį susipulkavę ilgai stovi vietoje rš. pulkuoti; nusipulkuoti; susipulkuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language