praminti

См. также в других словарях:

• praminti — pramiñti 2 vksm. Pràminė jį̃ žmónės gudruoliù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• praminti — 1 pramìnti, pràmina, pramynė tr. 1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramynė taką Lš. Kas pramynė takelius pro rūtų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• praminti — 2 pramiñti, pràmena, pràminė 1. tr. SD172, Dv duoti vardą, pavadinti: Kūdikį kokiu vardu pramiñti KII85. Pramenu, vardą duomi R61. Ežerui vardą bus praminę sėliai K.Būg. Nuo to laiko tą pilį žmonės praminė Bliūdkalniu M.Valanč. Da nepraminkit …   Dictionary of the Lithuanian Language

• praminti — prami̇̀nti 1 vksm. Pramýniau takẽlį per lýgų laukẽlį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pramintis — pramintìs sf. (3b) 1. BŽ445 išgalvotas vardas, pravardė: Iš pramintiẽs jį vadina Papšiu, ė jo tikra pavardė Gaidelis Ml. Pakulų prikištą zuikį dovanojęs kuniguo, dėl to ir pramintį gavęs pakulzuikis Ggr. Visokių praminčių yr po svietą, puikių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pramintis — praminti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pramintinis — pramintìnis, ė adj. (2) pramintas, išgalvotas, pravardinis: Žmonių ji buvo pravadinta pramintinè pavarde Švnč. Pašauk jį pramintiniù vardu Švnč …   Dictionary of the Lithuanian Language

• antminti — 1 antmìnti, añtmina, antmynė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmynė žmoguo ant kojos Šv. minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• antminti — 2 antmiñti, añtmena, añtminė (ž.) tr. 1. atspėti, atminti: Žmonys spėjo vardus [ežero] visą dieną ir neañčminė ano vardo Žd. 2. užduoti spėti: Antmiñsi mįslę Tl. minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apminti — 1 apmìnti, àpmina, apmynė tr. 1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language