-
1 взлететь
pakilti (pakyla, pakilo) -
2 возвыситься
pakilti (pakyla, pakilo) -
3 вознестись
pakilti (pakyla, pakilo) -
4 повыситься
-
5 подняться
См. также в других словарях:
pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilti — paki̇̀lti vksm. Pakỹla scènos ùždanga … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pašokti — K 1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašoko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašoko į šalį Krš. Iš to… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užšokti — K 1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšoko an šakos katinas Slm. Kad kur užšokus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšoko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… … Dictionary of the Lithuanian Language
purptelėti — pùrptelėti, ėja, ėjo intr. 1. pakilti ir nuskristi, praskristi: Paukštis pùrptelėjo, t. y. palėkė J. Pùrptelėjo kurapkos iš pat panosio Vkš. Purptelėjo iš rankų paukštelis ir nuskrido rš. Šalimais purptelėjo išsigandęs paukštis rš. Pùrptelėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
purstelėti — pùrstelėti, ėja, ėjo intr., pur̃stelėti NdŽ 1. staiga pakilti ir nuskristi, purptelėti: Nusigandęs paukštelis purstelėjo į pat viršūnes Žem. 2. staiga išeiti, išbėgti (ppr. sklaidantis drabužiams), spurstelėti: Staiga iš kalvės purstelėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukilti — sukìlti intr. 1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės ... teip tuo sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkilti — užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų … Dictionary of the Lithuanian Language