pūkštelėti

См. также в других словарях:

• pukštelėti — pùkštelėti vksm. Į̃temptas siūlas neišlai̇̃kė ir pùkštelėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pukštelėti — pùkštelėti, ėja ( ia, i), ėjo intr. 1. nutrūkti, nulūžti (apie netvirtą daiktą): Ką toks viržis laikys: kai arkliai gerai tįstelės, tai pùkštelės, ir baigta! Skr. Šaka pùkštelėjo Skr. 2. sprogtelėti: Pukšt pukštelėjo, ir vandenilis dega gražia …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pūkštelėti — vksm. Pasikai̇̃tinęs pirtyjè, pūkštelėjau į ledi̇̀nį vándenį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pukstelėti — pùkstelėti, ėja, ėjo žr. pūstelėti 2: Pukstelėjo kvapą į snukį BsMtII11 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pūkštelėti — pūkštelėti, ėja ( ia, i), ėjo 1. intr. įkristi (į vandenį): Zigmukas pasviro, neišlaikė pusiausvyros ir pūkštelėjo į vandenį rš. Pūkštelėjo stačia galva į prūdą Grž. ║ supliuškenti, suteliuskuoti: Vanduo pūkštelėjo, ir vėl nieko negirdėti LzP. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pūkšterėti — pūkšterėti, ėja ( ia, i), ėjo intr. 1. žr. pūkštelėti 1: Nusrengė ir pūkšterėjo nuog tilto Seiron Lp. 2. žr. pūkštelėti 3: Šiltas ramus vėjas kaip meilus kvapas – pūkšteri ir pranyksta rš. Važiuosi – vė[ja]s pūkšterės, ir pradėsi kosėti Slnt.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kuburkštelti — kubur̃kštelti, i, ėjo intr. pliumptelėti, pūkštelėti: Žmogus kubur̃kštelė[jo] vandenin Prng …   Dictionary of the Lithuanian Language

• liurpterti — liùrpterti, ia ( na), ėjo intr. plumptelėti, pūkštelėti: Varlė liurpterė[jo] nuo tilto Dkšt …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pašlamoškėti — intr. su garsu įkristi, pūkštelėti: Pavaserį ledas akytas, greit gali pašlamoškėt eidamas Sv. Kad pašlamoškėjau iki pusės liūnan! Sv. šlamoškėti; pašlamoškėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pliukštelti — pliùkštelti, ia, ėjo 1. intr. įkristi (į vandenį): O kai kuris pliukštels į vandenį, tai gali būt ramus, kad šiaip ar taip išsikapanos Mš. 2. intr. pukštelėti: Kas te gale kluonų pliùkštelė[jo], gal kiškį kas nušavo? Dglš. 3. žr. pliukštelėti 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pliūkštelėti — pliūkštelėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. smarkiai supliaukšėti tyškant: Senis metė vėžį atgal, kad net vanduo pliūkštelėjo ir ištiško ant aslos rš. 2. įkristi (į vandenį), pūkštelėti: Arkliai truktelėjo vežimą, ir ji pliūkštelėjo purvan rš. Vandenin …   Dictionary of the Lithuanian Language