-
1 nuliūdęs
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
2 nuliūdęs
(-usi)печальный; огорченный; грустный -
3 огорченный
nuliūdęs (-usi) -
4 ཉེ་བར་དམར་
[nye bar dmar]uparakta - nuliūdęs, susikrimtęs. -
5 ཡི་མུག་པ་
[yi mug pa]liūdnumas, nusiminimas, graudumas, prislėgta nuotaika; nepasitenkinimas, apmaudas, kartėlis; melancholija; nuliūdęs, prislėgtas; nepatenkintas. -
6 ཡིད་བསད་པ་
[yid bsad pa]nuliūdęs, nusiminęs. -
7 སྲོ་ཤི་བ་
[sro shi ba]1. nusiminti, nusmurgti; 2. nusiminęs, nusmurgęs, nuliūdęs; nusilpęs. -
8 грустный
-
9 печальный
-
10 bedžiaugsmis
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
11 elegiškas
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
12 gedulingas
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
13 liūdnas
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
14 melancholiškas
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
15 nelinksmas
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
16 nesmagus
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
17 niaurus
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
18 niūrus
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
19 nusiminęs
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas -
20 paniuręs
liūdnas a. n.bedžiaugsmis (tarm.), elegiškas (sv.), gedulingas, melancholiškas, nelinksmas, nesmagus (tarm.), niaurus, niūrus (prk., šnek.), nuliūdęs (tarm.), nusiminęs (tarm.), paniuręs (tarm.), prislėgtas (prk.), rūškanas (tarm.), sielvartingas
- 1
- 2
См. также в других словарях:
nuliūsti — 1 nuliū̃sti intr. pasidaryti liūdnam, nusiminti: Ko tu toks rūpestingas, nuliūdęs kniūbai? J. Ko nuliūdai? Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Nuliūdo minia, tuos žodžius išgirdusi: atsiduso kaip vienas žmogus ir žemai žemai palenkė savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžioti — tr. K, Rtr, DŽ, KŽ 1. SD1118, R, MŽ, MŽ214, S.Dauk, D.Pošk, N, M, Š, NdŽ, LzŽ, Kl, Pšl apimti burna, nasrais, snapu: Jis obalio kiek apžiojo, tiek nukando J. Valgiau medų i bitę apžiojau Vdžg. [Šuo] galvą apžioja kačioku ir neša kaip nebegyvą Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
brolis — sm. (1) K, brolỹs (3) Gdr, Msn, Ob, Tj, Klm, brolis, ies sm. 1. SD18, R kiekvienas sūnus kitiems tų pačių tėvų vaikams: Buvo vienas brolis ir dvi seserys Kt. Mes buvom du broliaĩ Vl. Gal jie broliaĩ (sing. brolis), mat panašūs Pc. Ji brolių… … Dictionary of the Lithuanian Language
diena — 1 dienà sf. (4) 1. SD50, R metas nuo ryto ligi vakaro: Diena buvo labai graži Žem. Vakar visą dieną išbuvau namie J.Jabl. Lyja visa dienà Pc. Tokiõ[je] karštõ[je] dienõ[je] šienas kaipmat išdžius Pš. Dienõs jau ilga Krsn. Vasarą dienõs… … Dictionary of the Lithuanian Language
drėblys — drėblỹs sm. (4) žr. dreblys: Dangus apniukęs, tartum nuliūdęs, drėbliaĩs ir vėjais oras paplūdęs BM440 … Dictionary of the Lithuanian Language
dūblinėti — dūblinėti, ėja, ėjo dem. dūblinti: Dūblinėti yra eiti dūblį (pilvą) išvertus J. Senis dūblys bedūblinė[ja] apie namus, į lauką neeina J. Dūblinėja, kad nebūtų matyt, kad jis nieko nedaro Slč. Dūblinėj, vaikščioj nuliūdęs, kaip kokia bėda būtų… … Dictionary of the Lithuanian Language
esybė — sf. (1), esỹbė (2), ėsybė SD148, SD22, CII958 1. gyvas daiktas, būtybė: Esybes, kurioms širdį savo atiduočiau, turiu vienkart mylėti, kitąkart neapkęsti V.Kudir. Jis išvydo dieviško grožio esybę rš. Matai, dvi ėsybi aukauja tau V.Kudir. Sako,… … Dictionary of the Lithuanian Language
gairingas — gairìngas, a adj. (1) vėjo pučiamas: Nuliūdęs senis ilsėdams, jūron žiūrėdams ant vilnių gairingų TŽVI380. Tuodu prie gairingo tuomet Dzefiro vidun susibūrę ūžė puotaudami HO … Dictionary of the Lithuanian Language
išplukdyti — tr. K; M 1. vandeniu išgabenti: Daug jau miško ta upe išplukdyta rš.| refl. tr.: Lietuvos miškus vokiečiai išsiplukdė į savo žemę rš. 2. iškelti į vandens paviršių, išnešti į kraštą, išplauti: Ir išplùkdė marios negyvėlę mergelę Tvr. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrymoti — intr. rymant išbūti kiek laiko: Parėjo namo nuliūdęs ir visą naktį ant stalo išrymojo Š. Vargšė motina be miego prie lopšelio išrymojo S.Nėr. Visą vakarą ant vartų išrymojo, sugrįžtančių laukdama Vl. Da miegelio nemiegojau, an žirgelio išrymojau… … Dictionary of the Lithuanian Language
juokauti — juokauti, auja ( auna), ãvo intr.; SD438, M 1. kalbėti pasakojant linksmus, juokingus dalykus; kalbėti su juokais, ne visai rimtai: Jam visai nebuvo noro juokauti rš. Juokaudami sėdo visi prie stalų, dideliais kąsniais kimšo burnon duoną J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language