norėti

См. также в других словарях:

• noréti — ím nedov., nôrel (ẹ í) 1. pog. kazati znake duševne bolezni: bolnik spet nori / njena babica je norela in v bolnici tudi umrla 2. ekspr. nespametno, neumno se vesti: v pustnem času vse nori; stari in mladi so začeli noreti; pren. zima je letos… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

• norėti — norėti, nori (noria), ėjo intr. 1. SD24, R jausti norą, geisti: Kūdikis nor valgyti K. Karvė bliauna, gal ėsti noria? Sb. Aš miego noriu K. Alaus benorį̃s Srd. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs Nmn. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• norėti — vksm. Visi̇̀ nóri kuo didèsnio atlýginimo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• Grammaire Lituanienne — La grammaire lituanienne est l étude de la langue lituanienne. La grammaire lituanienne est ancienne et extrêmement complexe ; les mots peuvent prendre de nombreuses formes correspondant à des différences d usage subtiles. Le lituanien… …   Wikipédia en Français

• Grammaire lituanienne — La grammaire lituanienne est l étude de la langue lituanienne. La grammaire lituanienne est ancienne et extrêmement complexe ; les mots peuvent prendre de nombreuses formes correspondant à des différences d usage subtiles. Le lituanien… …   Wikipédia en Français

• Grammatik der litauischen Sprache — Die Grammatik der litauischen Sprache ist insbesondere durch Flexion gekennzeichnet und darin dem Lateinischen, dem Altgriechischen oder dem Sanskrit ähnlich, insbesondere in seiner Fixierung auf die Endungen zur Angabe des Kasus und in der… …   Deutsch Wikipedia

• Litauische Grammatik — Die Grammatik der litauischen Sprache ist insbesondere durch Flexion gekennzeichnet und darin dem Lateinischen, dem Altgriechischen oder dem Sanskrit ähnlich, insbesondere in seiner Fixierung auf die Endungen zur Angabe des Kasus und in der… …   Deutsch Wikipedia

• alkti — alkti, sta, o K, al̃kti 1. intr. SD128 alkį kęsti, valgyti norėti: Ko tu alksti visą dieną, eik pavalgyt Ėr. Nieko valgyt neįsidėjau, tai alkau alkau Sb. Jau ne pirma diena al̃ksta, nieko nevalgo Dglš. Perdien al̃ksta nevalgęs OG340. Tušti yr… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atnorėti — 1. tr. Š atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie (ponai) kuomet baudžiavą J.Jabl. 2. intr. J nustoti norėti. | refl.: Norėjo norėjo ir atsinorėjo Grž. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis V.Krėv. Matyt, jūs jau atsinorėjot… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• meilyti — meĩlyti, ija ( yja), ijo 1. intr. R, K norėti, geisti, pageidauti ko: Meilijau gauti pinigų, kaip grobą pūtęs parejau, nieko nepelnęs J. Meilija sodraus lietaus, kad bent pailsėti galėtų Žem. Grėtė meilija [sūnui] tėvo vardo I.Simon. Meĩlyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pernorėti — intr. 1. nustoti norėti: Karvė jaučio pernorėjo Žd. 2. labai įsinorėti: Valgyt tai gal jau pernorėjai, vaikel? Sdk. Kad tę norėt pernorėt (kad ir kažin kaip norėtų)! Lp. norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language