kieminėti

См. также в других словарях:

• kieminėti — kieminėti, ėja, ėjo intr. 1. Kos46, NdŽ svečiuotis, viešėti: Aš kieminėjau pas kiemionį J. Ūžė galvos ir braškėjo, kai Oginskis kieminėjo po Raseinių didį miestą B.Sruog. Anąmet teko man nuvykt į Prūsus, ir kieminėjau ten ne pas vieną ūkininką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kieminėti — vksm. Per di̇̀delį šal̃tį mažai̇̃ kàs mėgsta kieminėti, ei̇̃ti į svečiùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• atkieminėti — intr.; N 1. atsimokėti svečiams atsilankymu, kieminėjimu pas juos pačius: Aš kieminėjau pas kaimynus, o ana atkieminėjo pas manęs J. Rudenį, kai apsidirbsim, atkieminėsim Jž. | refl.: Atsikieminėkite gi ir pas mus! Jž. 2. refl. atsisvečiuoti iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iškieminėti — intr. 1. Š praleisti kurį laiką kieminėjant: Kartais čia ir po keletą savaičių iškieminėdavo rš. 2. refl. Š, M visur paviešėti: Ateina terpušvenčiai – galėsi išsikieminėti Ds. 3. daug ką aplankyti: Kur čia gali iškieminėti visur su mažu vaiku Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apdabinti — apdabìnti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabìnk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš. | refl.: Apsidabìnk, atvažiuos svetys tuo[j] J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apkieminėti — tr. aplankyti, pabūti svečiuose: Juziukas su Joniuku apkieminėjo karalių BM93. Tai daug vakar apkieminėjai (daug kur buvai)! Pl. kieminėti; apkieminėti; atkieminėti; įsikieminėti; iškieminėti; pakieminėti; prakieminėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kiemavoti — ×kiemavoti, oja, ojo (hibr.) žr. kieminėti 1: Tris dienas kiemavojau, ketvirtoj namo atjojau (parjojau) Vj …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kiemenėtis — kiemenėtis, ėjasi, ėjosi žr. kieminėti 1 (refl.): Tol kiemenėjausi, kol visus gimines apejau Pns …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kiemingas — kiemìngas, a adj. (1) mėgstantis svečiuotis, kieminėti: Anas kiemìngas žmogus: kur paprašo, te važiuoja Tvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kieminėjimas — sm. (1) → kieminėti: 1. XVI a. pirmoje pusėje buvo praktikuojamas kunigaikščių ir didikų „kieminėjimas“, „viešėjimas“ arba duoklės reikalavimas vietoje „viešėjimo“ rš. Kieminėjimas, kaip viena iš gatavo produkto pasisavinimo formų, Lietuvoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kilmingas — kilmìngas, a adj. (1) 1. J, J.Jabl, NdŽ, BŽ 45 kuris aukštos kilmės, kilęs iš bajorų: Puškinas buvo kilmingo kilimo sp. Palemono legendos tikslas buvo įrodyti, kad lietuviai už juos kilmingesni rš. Pamatė būrį kilmingų ir didelių ponų rš. O… …   Dictionary of the Lithuanian Language