kiautas

См. также в других словарях:

• kiautas — kiáutas dkt. Grùpė japònų mókslininkų sugebėjo paver̃sti į̃prastą krãbo kiáutą į pérmatomą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• kiautas — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Putamen ryšiai: platesnis terminas – lęšinis branduolys …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

• kiautas — 1 kiautas sm. (1, 3) 1. N, KI660, SD138,366 kevalas, lukštas: Kiaušinio kiautas Ds. Kiaušinių kiautai susproginėję Yl. To kiaušio labai stiprus kiautas KlvrŽ. Jis rado ir krūvą kiaušinių kiautų̃ J.Jabl. Šeškas suėdęs kiaušius, vieni kiautaĩ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kiautas — 2 kiautas, a adj.: Kiautas žmogus – kurs apkiautęs, nusiduoda ni matąs, ni numanąs J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• Putamen — kiautas statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Putamen ryšiai: platesnis terminas – lęšinis branduolys …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

• kiaušas — 1 kiaušas sm. (1, 3), kiaũšas (4) 1. SD34, Sb, Vb, Vl, Skr galvos smegenis dengiantys kaulai, kaukolė: Šitoj vietoj muožna iškasti visokių kaulų, kiaušų Trgn. Kiauše galvos yra smagenys J. Paėmęs kirvį, kirto tiesiai kiaušan ir ažumušė mešką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• kriauklas — sm. (3) J, J.Jabl, DŽ, (1) J, NdŽ 1. S.Dauk anat. šonkaulis (costa): Kriauklo kaklelis (collum costae) rš. Kriauklo galvena (capitulum costae) rš. Gera krūtinė tur būti aukšta, plati, su išlenktais kriauklais rš. Per vakarušką išsitiesė su savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• ulžys — ulžỹs sm. (4) BŽ570, DŽ, NdŽ, (3) NdŽ, Krž, ùlžis (1) Jn, J.Jabl, Lkv, Rt, Pp, ul̃žis (2) NdŽ; Rtr 1. DŽ, NdŽ, Vdk, Up, Krž menk. žmogus ar gyvulys su dideliu pilvu, pamplys: Ùlžis turi pilvą didelį iš prasto valgio J. Toks ùlžis tas jautukas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• Haut — Sf std. (8. Jh.), mhd. hūt, ahd. hūt, as. hūd Stammwort. Aus g. * hūdi f. Haut , auch in anord. húđ, ae. hӯd, afr. hēd. Gehört zu den Dental Erweiterungen der (ig.) Wurzel * (s)keu(ə) bedecken (in ai. skunāti bedeckt ), zu denen auch l. cutis… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

• cuticle — 1610s, from L. cuticula, dim. of cutis skin, from PIE *ku ti , from root * (s)keu to cover, conceal (Cf. Lith. kiautas husk, O.E. hyd skin, hide; see HIDE (Cf. hide) (n.1)). Specialized sense of s …   Etymology dictionary

• hide — {{11}}hide (n.1) skin of a large animal, O.E. hyd hide, skin, from P.Gmc. *hudiz (Cf. O.N. huð, O.Fris. hed, M.Du. huut, Du. huid, O.H.G. hut, Ger. Haut skin ), related to Old English verb hydan to hide, the common notion …   Etymology dictionary