kepintis

См. также в других словарях:

• ant — 1 añt praep. su gen. (dial. su instr. ir dat.); SD161, R 1. žymint vietą ar daiktą, kurių viršuje kas yra, darosi ar daroma: Čia añt stogo pernai gandras savo lizdą turėjo J.Jabl. Ant vežimo sėdėjo Svn. Žiūrėk, kol saulė gerai pakils, tol ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apkeipti — apkeĩpti intr. Š apalpti, nusilpti, apleipti: Bobutė, įnešta iš šalčio į šiltą, tvankią pirkią, visai apkeipo rš. Negaliu ant saulės kepintis, tuoj apkeipstù Skp. Ant pečiaus sėdėdamas apkeĩpo Šmn. keipti; apkeipti; atkeipti; iškeipti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language