griuvėsiai

См. также в других словарях:

• griuvėsiai — griuvė̃siai sm. pl. (2) Š, Sb, Kp; M sugriuvusio pastato ar daugelio pastatų, daiktų liekanos: Šiandien nuo to rūmo liko tik griuvėsiai rš. Per kelerius pokario metus pakilo iš griuvėsių mūsų fabrikai A.Vencl. | prk.: Nenusigąskite, išvydę tokius …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvėsiai — griuvė̃siai dkt. Piliẽs, rūmų, ti̇̀lto griuvė̃siai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• Machu Picchu — Sp Mãču Pikču nkt. Ap Machu Picchu L inkų mst. griuvėsiai C Peru; PPP …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

• Maču Pikču — Sp Mãču Pikču nkt. Ap Machu Picchu L inkų mst. griuvėsiai C Peru; PPP …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

• griuvenos — griùvenos sf. pl. (1) 1. griuvėsiai: Šiandien Trakuose anų grožybių tiktai griuvenos beliko A1883,77. Ant kalnelio matosi senos pilies griuvenos rš. 2. suirusio, sugriuvusio daikto liekanos: Vaikai po griuvenom palikę S.Nėr. Atsistojo žmogus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvimas — griuvìmas sm. (2); Mž457, griùvimas (1) Dk → griūti. 1. virtimas, kritimas: Kalno griuvìmas KI209. Namų griuvimas buvo didelis rš. 2. irimas: Tai vadinamieji Ditricho kamščiai, kuriuos sudaro ląstelių ir bakterijų griuvimo produktai rš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvynė — griuvỹnė sf. (2) 1. BŽ441 įgriuvusi vieta, duobė: Jis atsargiai žengė viena koja, bijodamas kokios griuvynės rš. 2. A1884,410, LC1884,14 griuvėsiai: Apveizdėjo visas pilių griuvynes prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvėsai — griuvė̃sai sm. pl. (2) Vlkv žr. griuvėsiai: Visur tik griuvė̃sai (po karo) Ss …   Dictionary of the Lithuanian Language

• gruvynos — (gruvynės?) sf. pl. griuvėsiai: Sužeistas buvo iš po gruvynų ištraukamas LC1882,24. Gelbėjo sunkiai sužeistuosius iš po gruvynių ištraukti LC1888,45 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• gruvėsai — gruvė̃sai sm. pl. (2) Kv žr. griuvėsiai: Krosnangio ir židinio gruvėsai nušluoti Žem. Gruvėsai tėra regimi I …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iros — 1 ìros sf. pl. (4) Š griuvėsiai, griuvenos: Visur kapai, iros, degėsiai ir plėnys S.Dauk. Miestas apsirausa iromis ir pelenais S.Dauk. To[je] sodõ[je] daug irų̃, t. y. suirimų J. Neapvežėdamas tokių irų, pradėjo steigti naujus trobesius… …   Dictionary of the Lithuanian Language