draugė

См. также в других словарях:

• drauge — draugè adv. 1. Mž135, DP176, BPII16 viename būryje, kartu, ne atskirai: Eikš draugè K. Eik su manim drauge J. Visi draugè važiuosim J.Jabl. Da kol kas visi drauge gyvenam Gs. Vežkis muni jauną draugè su skrynele Kl. Rūteles skynė, vainiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• drauge — draugè prv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• draugė — draugė̃ dkt. Mėgstu léisti vãkarus brangių̃ žmonių̃ draugėjè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• draugė — 1 draugė̃ sf. (4) 1. draugystė, draugavimas: Koki draugė̃ yra teisybės su neteisybe? DP319. Sėbrauju, draugę turiu su kuo SD371. Pamesk piktas draugès, piktus pajunkimus ir papročius DP108. Sergėkis ir draugės tokių falšierių SE173. 2. SD23… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• Drauge — (DRAW ged) Variations: GIENGANGER In the lore of the ancient Norse people, adrauge was created when a powerful necromancer died and returned as a vampiric REVENANT. It was an exceptionally physically strong being, killing anyone who entered its… …   Encyclopedia of vampire mythology

• draugė — 2 draugė sm. draugas: Buvo vienas lygus draugė, lygiai senas, lygiai daug matęs ir kentęs Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

• draugė — draũgas, draũgė dkt. Mẽs ẽsame geri̇̀ draugai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• draugenti — draugenti, ẽna, ẽno tr. į draugę kviesti: Margasai genelis pušelę kalena, ė mūsų berneliai mergeles draugẽna Dglš …   Dictionary of the Lithuanian Language

• draugelė — draugẽlė sf. (2) Dr, Kal, draugelė̃ (3b) euf. mėšlas, išmatos (ppr. karvės): Draũgelę karvės pritverk prie skaudulio J. Tą mostį dirbant, reik imti šviežios karvės draugelės S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• draugas — 2 draũgas sm. (4), ė sf. (2), ė̃ (4); SD126 1. J asmuo, su kuriuo palaikomi artimi, pasitikėjimu, meile pagrįsti santykiai, bičiulis: Nuo pat mažumės jie geriausi draugaĩ Sb. Ji mano draugė̃ Š. Visos mano draũgės ištekėjo Kp. Čia nebėra mano… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant …   Dictionary of the Lithuanian Language