-
1 сметливый
-
2 хитрый
См. также в других словарях:
buklus — buklùs, bukli̇̀ bdv. Bùklios ãkys … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
buklus — 1 buklùs, ì adj. (4) K, bùklus, ì DP254; R, BPII320 gabus, gudrus, supratingas; klastingas: Buklùs žmogus B. Buklùs vaikas – su metais du skyrius išėjo Skr. Buklì boba, kuri vis datyrusi J. Buvo drąsus, narsus ir buklus M.Valanč. ^ Buklus… … Dictionary of the Lithuanian Language
buklus — 2 buklùs, ì adj. (4) 1. kuris bijo šalčio, silpnas, lepus: Miežiai anksti sėti – šalčiui bùklūs Prl. Gyvulys buklùs Vrn. Bukliam žmogui bloga žiemą Dsm. 2. lepus ėdesiui, ėkštus: Jo arklys labai buklùs – tris dienas tik su šiečka pašėrei, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
buklus — 3 buklùs, ì adj. (4) žr. 3 buklas: Šitas vaikas užaugs buklùs Plš. Ana krisdama susitrenkė, kalba pasidarė buklì Plš. Bukliõs kalbos žmogus, bebekas, memekas Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
bukli — buklùs, bukli̇̀ bdv. Bùklios ãkys … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
buklas — 2 bùklas, à adj. (4) žr. 1 buklus: Kitąkart buvo klebonas ir turėjo labai buklą vežėją BsPIII77. buklaĩ adv.: Senis su buklai aplinkui žvelgiančiomis akimis prš … Dictionary of the Lithuanian Language
buklumas — 1 buklùmas sm. (2) K, bùklumas (1) → 1 buklus: Tie žyniai pasidarė pradžioje per savo buklumą ir gudrybą tarpininkais tarp dievų ir žmonių S.Dauk. Žemaičių vyskupai gerai numanė tą jėzavitų buklumą M.Valanč. Naujų bùklumų ir spąstų ieško DP343 … Dictionary of the Lithuanian Language
buklumas — 2 buklùmas sm. (2) → 3 buklus: Buklùmas prasidėjo nuo susitrenkimo Ds. Augdamas šitą buklùmą išaugs Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
būklai — bū•klai sm. pl. kas būta, atsitikimai: Man tai senobės bū•klai patinka labai Kp. Savo būklus visus apsakiau Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
daržininkas — 2 dar̃žininkas ( inykas Nmč), ė smob. (1), daržiniñkas (2); R 1. kas prižiūri daržą ar sodą: Jis buvo daržininkas J.Jabl. Dar̃žinykas (daržinỹkas) sakė, kad augs Mrp. Tojė merga didžiausia daržiniñkė, t. y. turi visokių žolių savo daržely J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
gilus — 1 gilùs, ì adj. (4) 1. toli einantis nuo paviršiaus į dugną, dubus: Gilùs ežers K. Nemunas labai gilus CII583. Jam buvo reikalingas platus ir gilus vanduo P.Cvir. Gilios raukšlės išvagojo kaktą S.Nėr. Sunkūs ir gilūs [Kaspijos] vandenys slepia … Dictionary of the Lithuanian Language
