atiminėti

См. также в других словарях:

• atiminėti — iter. atimti 1: Javus ėjo atiminėjo Srd. iminėti; atiminėti; išiminėti; nuiminėti; paiminėti; periminėti; priiminėti; suiminėti; užiminėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atiminėti — vksm. Jiẽ užpuldinėjo žmónes ir atiminėjo verti̇̀ngus dáiktus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• šluoti — šluoti, ja ( na NdŽ, šluõna KŽ, šlãva Jn), šlãvė ( jo) SchL129, K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ; SD1186, SD58,380, KlG97, H, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. tr. su šluota, sparnu ar kuo kitu valyti, daryti švarų: Apkuopiu, šveičiu, šluoju SD24. Šlavė[ja]s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atimdinėti — tr. 1. MP210 atiminėti, atimlioti: Aš ledvà atimdinėjau skolas iš vienur, iš kitur J. Jei telią nuo karvės atimdinėsi (atitrauksi, neduosi žįsti), greit kojas išties Rod. Atimdinėja visas prabangas DP54. | refl. tr.: Atsimdinėja duokles B. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atimdyti — tr. atiminėti: Knygas atim̃dė Mrp. Atim̃dė ratus Dv. | refl. tr.: Ratai neatsiimdo dz. Atsiimdo pieną iš karvių Lz. Pradėjo atsiimdyt žmonėsa jų gerybą Aru66. imdyti; atimdyti; išimdyti; nuimdyti; priimdyti; susiimdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atiminėjimas — sm. (1) → atiminėti: Pirmieji knygų atiminėjimai žinomi iš 1866 m. rš. iminėjimas; atiminėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atimlioti — tr. G78, J atiminėti: Atimliojo brangias stovylas M.Valanč. Pradėjo jie rankioti rąstus, atimlioti sodžiuose rš. Valdovas negalėjo atimlioti urėdų be didžiojo kunigaikščio tarybos rš. imlioti; atimlioti; išimlioti; nuimlioti; perimlioti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atimstyti — tr. atiminėti: Vainikėlius atimstysim, aukso žiedą numaustysim (d.) Vlk. imstyti; atimstyti; išimstyti; nuimstyti; paimstyti; perimstyti; susiimstyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• atleidinėti — iter. dem. atleisti. 1. dovanoti nusikaltusiam: Įkaušę kaimynai atleidinėjo vienas kitam senas kaltes ir nesusipratimus J.Marc. Mes mokame išsisukinėti, sau atleidinėti, pasiteisinti rš. ║ bažn. suteikinėti nuodėmių atleidimą: Kunigai pripratę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išiminėti — iter. išimti 1: Taip ėjo senis per avilius, žiūrėjo, tikrino, išiminėjo tuščius korius A.Vencl. Kam tu tuos dobilus išiminėji [iš ėdžių], kad jie geri, gãli ėst! Pc. iminėti; atiminėti; išiminėti; nuiminėti; paiminėti; periminėti; priiminėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• nuiminėti — 1. iter. nuimti I 1: Mergaitė nuiminėjo nuo stalo lėkštes rš. | refl. tr.: Žmonės nusiiminėjo kepures V.Kudir. 2. tr. nuo laukų nuvalyti: Daugelis kolūkių pradėjo nuiminėti kviečių ir miežių derlių sp. iminėti; atiminėti; išiminėti; nuiminėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language