См. также в других словарях:
įbrukti — įbrùkti vksm. Kažkàs mán į rañką įbrùko tri̇̀s raudónas rožès … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įbrukti — 1 įbrùkti, į̃bruka, o (į̃brukė) tr. 1. įterpti, įsprausti, įgrūsti: Duonos abišalą į kišenę įbrùko Ldk. Sustojo į ratą, vienas, aplinkui skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį M.Valanč. Pasileidę arkliai įbruko vežimą net į medžius Kpč. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
brukas — Bendroji informacija Kirčiuota forma: brùkas Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių, plg. įbrukti „priverstinai įduoti“. Pateikta: 2012 07 08. Atnaujinta: 2014 01 05. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: turto ar… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
apibrukti — 1 apibrùkti, apìbruka, o (apìbrukė) tr. 1. Šč šiek tiek nubrukti (linus): Apibrùk kiek tuos linus, i tegu stovi tep Gs. 2. apmesti: Bloga mint vežimą – galvą šienu apìbruka Ds. brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbrukti — 1 atbrùkti, àtbruka, o (àtbrukė) tr. 1. menk. atiduoti, atkišti: Ar jau atàbrukė Jonui skolą? Ds. 2. atvaryti, atginti: Atbrukė nabagus gyvulėlius nuo pusiaudienio Tr. 3. refl. atsidanginti, ateiti, atvažiuoti, atsigrūsti: Baisiai nelaiku… … Dictionary of the Lithuanian Language
brukti — 1 brùkti, a (bruñka), o ( ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasia — dvasià sf. (2) 1. kvėpavimas, atsikvėpimas; iškvepiamas ir įkvepiamas oras: Bebėgdamas taip apdusau, kad dvasią užėmė Krkl. Užilsau belėkdamas, nė dvasios atgauti nebgaliu Vvr. Labai sunkus oras – dvãsią užgniaužė Kp. Man dvasią traukia, taip… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrukti — 1 išbrùkti, ìšbruka, o (ìšbrukė) tr. 1. iškišti: Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus A.Vien. | refl.: Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės A.Vien. 2. išvalyti nuo spalių, išplūkti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubrukti — 1 nubrùkti, nùbruka, o (nùbrukė) tr. 1. nukišti: Nùbrukė į patį skrynios dugnį [skarelę], sunku dabar rast Pšl. 2. nuvalyti nuo spalių, nuplūkti (linus): Nūnai nubrukaũ du ryšiu linų, net rankas pagynė (nusopo) Nmn. | refl. tr.: Ar jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabrukti — 1 pabrùkti, pàbruka, o (pàbrukė) 1. tr. pakišti: Pabrùk po tekiniu blukį, kad neriedėtų nuo kalno J. Pabrùk po pečiaus kokius du pagaliu, geriau degs Škn. Šuo eina, pabrùkęs uodegą, kap pasiutęs Gs. ^ Vaikui puolant, aniolas podušką… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaruoklis — 2 pakaruõklis, ė smob. (2) 1. pasikoręs ar pakartas žmogus: Žmogus, kurs pasikorė, tas pakaruõklis J. Anas joja mišku ir žiūri – ant eglės šakos kabo pakaruõklis pakabintas Kkl. Nėr ko bijo – ką gi pakaruoklis tau darys! Sdk. Kur ne kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
