-
1 pasakas
россказни; небылица; сказочный; басня; сказка; миф -
2 pasakas sakyti
meluoti a. n.akis dumti, akis muilinti, iš lubų laužti, lapais braukti, leisti miglą į akis, makaluoti (stp.), pasakas sakyti, prasimanyti, riesti, švelpti -
3 aukles pasakas
сущ.общ. нянины сказки -
4 bābu pasakas
-
5 salasītājs pasakas
сущ.общ. (pasaku) начитаться сказок -
6 nestāsti pasakas!
рассказывай сказки! -
7 tas viss ir pasakas
это всё россказни -
8 pārvērsties
гл. -
9 pūst
I. v.1. дуть2. веять3. выдувать4. раздувать5. трубить6. вздыхатьLKLv59▪ SinonīmiI. šad tad uzpūstII. darb.v.1. braukalēt; braukāt; braukt; bukaļāt; čunčināt; drāzt; kleberēt; klidzināt; klinkāt; kuģot; laist; laivot; līgot; rullēt; šaut; važotpūst cauri - 1) izpūstdarb.v. - 2) ventilētpūst līdzi - piebalsot; piebasētpūst miglu acīs - mānīties; melot; pūst pīlītes; pūst vāverītes; runāt niekus; stāstīt mednieku stāstus; stāstīt pasakaspūst pīlītes - mānīties; melot; pūst miglu acīs; pūst vāverītes; runāt niekus; stāstīt mednieku stāstus; stāstīt pasakaspūst ragā - pūst; taurēt; tūtotpūst ragu - taurētpūst stabulē - asaroties; baurot; biļļāt; bimbāt; bimbināt; bimbot; bingāt; birdināt asaras; brēkt; čīkstēt; činkstēt; dīkt; dūdāt; elsot; gaudot; ģīģāt; īdēt; kaukt; kvēkstēt; kvenkstēt; laist dūdas vaļā; laist meldiņu vaļā; laist raudas vaļā; laist vaļā bimbas; liet asaras; ņerkstēt; pingāt; pinkšķēt; pūst; raudāt; smelt; stabulēt; sūlāt; šņaukāties; šņukstēt; taurēt; vēkšķēt; vēkštpūst tauri - taurētpūst vāverītes - mānīties; melot; pūst miglu acīs; pūst pīlītes; runāt niekus; stāstīt mednieku stāstus; stāstīt pasakaspūst ziepju burbuļus2. apvārdot; bāšķoties; bāšļot; bāšļoties; burt; laumēt; pesteļot; pūšļot; raganot; raibīt; riebt; vārdot; zavēt; zintēt; zintēties3. dvest; elsāt; elsot; elst; elsuļot; elšāt; plēšāt; sēkāt; sekt; stopot; tusnīt; tust4. dvesmot; dvest; pūsmot; raut; šalkot; šalkt; vējot; vēsmot; vilkt; zēģelēt; zēvelēt; žvīgot5. asaroties; baurot; biļļāt; bimbāt; bimbināt; bimbot; bingāt; birdināt asaras; brēkt; čīkstēt; činkstēt; dīkt; dūdāt; elsot; gaudot; ģīģāt; īdēt; kaukt; kvēkstēt; kvenkstēt; laist dūdas vaļā; laist meldiņu vaļā; laist raudas vaļā; laist vaļā bimbas; liet asaras; ņerkstēt; pingāt; pinkšķēt; pūst stabulē; raudāt; smelt; stabulēt; sūlāt; šņaukāties; šņukstēt; taurēt; vēkšķēt; vēkšt6. bizenēt; bliezt; brāzt; brāzties; cilpot; cirsties; diebt; diegt; dikāt; dipāt; dipināt; dipšot; dirbt; dragāt; drāzt; drāzties; gāzties; graut; joņot; jozt; kašāt; laist; lampāt; lēkšāt; lēkšot; likt; linkāt; lobt; ļekot; mesties; nesties; ņirbināt; post; rikšot; skriet; spolēt; stiept; stiepties; šaut; šauties; šķīt; tecēt; tipināt; vicot; zaķot; zibsnīt; žauties7. šņaukt; šņūkt8. pūst ragā; taurēt; tūtot9. kūpināt; smakot10. vējot; vēsmotT09 -
10 mēles
I.1. [ref dict="Tilde (Ru-Lv)"]языковый[/ref] (Грам. инф.: Окончания: \mēlesая, \mēlesое)2. [ref dict="Tilde (Ru-Lv)"]язычный[/ref] (Грам. инф.: Окончания: \mēlesая, \mēlesое)LKLv59▪ Sinonīmilietv.1. aprunas; baumas; grābšļi; izdomas; klačas; ļaras; ļegatas; ļerbas; ļezgas; melšas; nevalodas; pasakas; paudas; pļāpas; pļeras; runas; salasas; tārmasas; tenkas; tergavas; tukšības; valodasmēles iznēsāt darb.v. - ar mēlēm tekāt; baumot; klačot; klačoties; melst; melšāt; pasakas taisīt; tenkot; valodas celtmēles kūlējs lietv. - balamute; buldurmēle; čaba; čabiņa; čaukstene; čaukstiene; čauksture; čavata; dižmutis; garmēlis; garvalodis; grabeklis; grabētājs; grabiķis; grabis; grābšķis; gvelzis; klabata; klabeklis; klabiķis; klabis; klaču bāba; klaču pastala; klamsts; larkšķis; lielmutis; mēlgalis; mēlnesis; melsis; melsonis; melša; mīstīkla; muldeklis; muldonis; muldoņa; mutainis; niekabīlis; niekgrabis; niekkalbis; niekrunis; nieku grābslis; nieku pere; nieku tarba; niekvalodis; pasaku Dārta; pasaku kule; pasaku maiss; penteris; pļāpa; pļāpātājs; pļāpene; pļera; pļerkšķis; pļerza; salašņu Dārta; salašņu vērpele; skrejmēlīte; šķiltava; švīkstētājs; tarkšķinātājs; tarkšķis; tenku kule; tenku vācele; tērzele; tukšgrabis; tukšvalodis; valodnese; vankšķis; vārdu klaudzinātājs; vāreklis; vāvulis; vēja dūda; vēja kokle; virkšķis; žagata2. vaidaT09 -
11 valodas
n. молваLKLv59▪ Sinonīmilietv.1. runas; sarunasarābu valodas lietv. - arābists; kultūras pazinējsklasiskās valodas - klasiskā literatūravalodas celt darb.v. - ar mēlēm tekāt; baumot; klačot; klačoties; mēles iznēsāt; melst; melšāt; pasakas taisīt; tenkotvalodas kļūda lietv. - solecisms2. aprunas; baumas; grābšļi; izdomas; klačas; ļaras; ļegatas; ļerbas; ļezgas; mēles; melšas; nevalodas; pasakas; paudas; pļāpas; pļeras; runas; salasas; tārmasas; tenkas; tergavas; tukšības3. runa; runāšana; runāšanās; saruna; sarunāšanās4. baumas; runas; tenkas5. pļāpas; tenkasT09 -
12 apburta pils
общ. (pasakās) заколдованный замок -
13 galdiņ klājies\!
общ. столик, накройся\!, (kā pasakas nosaukums) скатерть-самобранка -
14 kūmiņš
общ. Лиса Патрикеевна, (pasakās) кума-лиса -
15 leiputrija
сущ.общ. (pasakās) страна изобилия (в сказках) -
16 pārvērst par kaut ko
гл.общ. (pasakās) обратить (что-л.; в кого-л.) -
17 reiz dzīvoja...
общ. (pasakās) жил (был...) -
18 amalioti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
19 apsakinėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
20 apsakoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)
См. также в других словарях:
pasakas — pãsakas sm. (1) 1. CI618 žr. pasaka 2. 2. žr. pasaka 4: Ant galo, nuo to pasako, iš kaktos sviesto netepsi Žem. Anys turės gėdoje būti prikalbesiu, pasaku ir prakeikimu BBJer24,9. 3. žr. pasaka 5: Aš jau tokių vaistų žinojau ir be tavo pãsako… … Dictionary of the Lithuanian Language
Скалбе, Карлис — Карлис Скалбе Kārlis Skalbe … Википедия
Imants Ziedonis — (May 3, 1933) is a Latvian poet who first rose to fame during the Soviet period of Latvia. Early lifeZiedonis was born in the Sloka fisherman s district of Jūrmala, Latvia. He was educated at the University of Latvia in Riga where he earned a… … Wikipedia
pasaka — pãsaka sf. (1) K, pasakà (3b) 1. SD8, R, Grv, Pb pasakojamasis fantastinis kūrinys apie nebūtus dalykus: Ilgus šimtmečius pasakos plito iš lūpų į lūpas, ėjo iš kartos į kartą vien gyvu žodžiu LTsIII5. Pats ryškiausias pasakos bruožas yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasakoti — pãsakoti, oja, ojo K, pasakoti, oja, ojo 1. tr., intr. Grv apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ir verkdama ėmė pasakoti šios dienos atsitikimą J.Jabl. Tikrą teisybę pãsakoja tas senis Jsv. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
Imants Ziedonis — (* 3. Mai 1933 in Ragaciems, Kreis Tukums) ist ein lettischer Dichter und Schriftsteller, Aktivist der Singenden Revolution in Lettland. Inhaltsverzeichnis 1 Werke 1.1 deutsch 1.2 lettisch … Deutsch Wikipedia
lįsti — lį̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R 1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali… … Dictionary of the Lithuanian Language
mįslys — mįslỹs sm. (4); Q405, R žr. mįslė 1: Pasakas pasakodavo, mįsliùs mindavo Gs. Dar̃ bus mįslỹs labai didelis Dv. Čia pasaka, ne mįslỹs Brb. Vaikinai ... pasakoja pasakas, mįslius mena – ir visa sueiga linksminasi BsMtI107 … Dictionary of the Lithuanian Language
plepėti — plepėti, plẽpa, ėjo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa… … Dictionary of the Lithuanian Language
rentauti — rentauti, auja ( auna), avo, rentauti, auja, ãvo BŽ98 šnek. 1. intr. Švnč, Jž, Lkm, Mrk, Tvr, Rtn, Rdm, Btr rimtai, protingai, kaip senam kalbėti, pasakoti, stėnauti: Jis iškalbą turės gerą: da buvo mažas vaikas, o jau rentavo kap senis Pns. Jy… … Dictionary of the Lithuanian Language
ręsti — rę̃sti, reñčia, reñtė 1. tr. Q294, Lex53, R, N, K, DŽ daryti rinčius, įkarpas. | prk.: Karvė nebrentė (nesidarė jai rinčiai ant ragų), šešiais veršiais ir pardaviau Šts. | refl. K. 2. tr. K1G96, I, N kapoti, kirsti: Kad medį renta skersai ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
