-
1 žinojimas
-
2 žinojimas
знание -
3 tradicinis žinojimas
-
4 མཁྱེན་གསུམ་
[mkhyen gsum]tri-jñāna - trys Žinojimo rūšys: a) gzhi shes - vastu-jñāna, ālaya-jñāna, viṣaya-jñāna - Pagrindo žinojimas, Esmės žinojimas (= Visumos žinojimas), būdingas hinajanos arhatams ir pratjekabudoms; b) lam shes - mārga-jñāna - Kelių žinojimas, būdingas bodhisatvoms; c) rnam mkhyen - sarvajñāna, ākāra-jñatā, vijñānacaitanya - Visų būties aspektų žinojimas, būdingas tik Budoms. -
5 རིག་པ་གསུམ་
[rig pa gsum]trijñāna - trejopas žinojimas: (1) thog ma'i mtha' rig pa - pūrvakotijñāna - praeitų gimimų žinojimas; (2) phyi ma'i mtha' rig pa - aparantajñāna - būsimų gimimų žinojimas; (3) zag pa zad pa rig pa - astravaksanajñāna - susitepimo (žalingomis emocijomis) pabaigimo (metodo) žinojimas. -
6 མཁྱེན་གཉིས་
[mkhyen gnyis]dvejopas Žinojimas: gnas lugs ji lta ba mkhyen pa - tikrosios esmės Žinojimas; shes bya ji snyed pa mkhyen pa - visų pažinimo sferos reiškinių Žinojimas. -
7 མཉམ་པ་ཉིད་དུ་ཡོངས་སུ་ཤེས་པ་
[mnyam pa nyid du yongs su shes pa]samatāparijñāna - viso, kas egzistuoja, vienovės žinojimas; pilnutinis visų būties elementų esminio vienodumo žinojimas. -
8 ཐམས་ཅད་མཁྱེན་པ་ཉིད་
[thams cad mkhyen pa nyid]sarvajñatva - visažinystė, visko žinojimas, tobulas žinojimas. -
9 རྣམ་མཁྱེན་
[rnam mkhyen]1) vijñāna - visažinystė, visko žinojimas, tobula išmintis; 2) sarvākārajñatā - (visų būties) aspektų žinojimas (viena iš trijų Žinojimo rūšių, žr. mkhyen gsum, būdinga tik Budai). -
10 རིག་པ་
[rig pa]1. žinoti, suprasti; 2. buddhi, vitta, vidyā, vedanā, saṃvedanā - 1) protas, intelektas; 2) pažinimas, žinojimas; išsimokslinimas; mokėjimas; 3) sąmonė, sąmoningumas, suvokimas; 4) išprusęs, daug žinantis; 5) mokslas; 6) dzog. tiesioginis pirmapradžio būvio žinojimas; budrumas, betarpiškas buvimas, aiškus suvokimas, kuris skirstomas į tris tipus: a) chab rig - persmelkiantis suvokimas, neatskiriamas nuo visko pagrindo (kun gzhi), visur esantis; b) bsam rig - judančio proto suvokimas (rig pa - "sūnus"), esantis tik būtybių sąmonėse, kurios gali nukrypti nuo suvokimo nuolatinumo; c) ye rig - pirmapradis suvokimas (rig pa - "motina"), amžinas, visada esantis, nepriklausomai nuo to, ar mes praktikuojame, ar ne. -
11 རིག་བྱེད་
[rig byed]1) veda - žinojimas; tikras žinojimas; Vedos (šventieji brahmanų raštai); bzo'i རིག་བྱེད་ praktinės žinios (taikomieji mokslai); 2) žinių perdavimas, mokymas; 3) perk. mokslinė knyga; 4) gerai išsilavinęs, išprusęs; 5) skaičius 4; 6) "Išprususysis": Brahmos (tshangs pa) ep. -
12 ཁ་ནང་དུ་བལྟས་ཀྱི་ཤེས་པ་
[kha nang du bltas kyi shes pa]žinojimas, įgyjamas introspekcijos (žvelgimo į vidų) dėka. -
13 སྐྱེ་བ་རིག་པ་
[skye ba rig pa]įgimtas žinojimas. -
14 གོ་
[go]I skaičiaus 123 raidinis ženklas. II 90-ies (dgu bcu) sutrumpinimas (skaičiuose nuo 91 iki 99); གོ་ gnyis - devyniasdešimt du; གོ་ dgu - devyniasdešimt devyni. III mist. vadas. IV = go cha. V 1) tįsumas, erdvė; vieta; 2) vieta (žmogaus arba daikto tarp kitų žmonių ar daiktų); padėtis; užimamos pareigos; rangas, laipsnis. VI prajñā, pratipad, dhī - pažinimas, supratimas, suvokimas; žinojimas. VII šiuol. girdėti (apie ką nors). -
15 ཁོང་དུ་ཆུད་པ་
[khong du chud pa]a) adhigama - supratimas, žinojimas; b) suprasti. -
16 མཁྱེན་རྒྱ་
[mkhyen rgya]žinojimas, žinios, pažinimas; gili išmintis; mokslas. -
17 མཁྱེན་པ་
[mkhyen pa]1. pagarb. žinoti, suprasti; 2. žinojimas, išmintis; མཁྱེན་པ་r mdzad pa - žinoti, suprasti. -
18 ཁྱབ་ཆ་
[khyab cha]reikalas, žinojimas, darbas. -
19 མཁྱེན་
[mkhyen]jña, jñāna, dṛṣṭa, vettṛ - Žinojimas, Pažinimas; Supratimas. -
20 གྲུབ་པ་
[grub pa]I siddha, sampanna, siddhā, šubha - 1) baigtas, gatavas, įvykdytas, padarytas; įgyvendintas, pasiektas; གྲུབ་པ་r 'gyur ba - baigtis, pildytis, įsigyvendinti, vykdytis; གྲུབ་པ་r byed pa - a) = grub par 'gyur ba; b) atlikti, įvykdyti, pabaigti; 2) tobulas, nepriekaištingas; tobulumas; tobulumo būvis; sėkmė, pergalė; 3) giliausias žinojimas; išmintis. II Siddha ("Mandžušri-mūla-tantroje" minimas mokytojas).
См. также в других словарях:
žinojimas — žinójimas dkt. Jõs žinójimas begali̇̀nis – ji̇̀ vi̇̀ską ži̇̀no … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žinojimas — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytos informacijos tikrumo išgyvenimas, išreiškiamas vidine ar išorine kalba; įgytų žinių ryšių ir jų visumos atsispindėjimas sąmonėje. Skiriamos šios žinojimo formos: 1) episteminis (tikrovės daiktų,… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
žinojimas — sm. (1) Š, Rtr, Šlč, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, L, LL110, ŠT392 → žinoti: 1. Nežinia, nežinojimas S.Dauk. Ne dėl žmonių žinojimo [tiesos], dėl savo sąžinės (nj.) darai gerai Krš. Dabar tarp žmonių tas žinojimas pražuvęs Jrk96. Žinojimas bobų yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
Wissen — žinojimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytos informacijos tikrumo išgyvenimas, išreiškiamas vidine ar išorine kalba; įgytų žinių ryšių ir jų visumos atsispindėjimas sąmonėje. Skiriamos šios žinojimo formos: 1) episteminis (tikrovės… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
cognition — žinojimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytos informacijos tikrumo išgyvenimas, išreiškiamas vidine ar išorine kalba; įgytų žinių ryšių ir jų visumos atsispindėjimas sąmonėje. Skiriamos šios žinojimo formos: 1) episteminis (tikrovės… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
knowing — žinojimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytos informacijos tikrumo išgyvenimas, išreiškiamas vidine ar išorine kalba; įgytų žinių ryšių ir jų visumos atsispindėjimas sąmonėje. Skiriamos šios žinojimo formos: 1) episteminis (tikrovės… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
знание — žinojimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Įgytos informacijos tikrumo išgyvenimas, išreiškiamas vidine ar išorine kalba; įgytų žinių ryšių ir jų visumos atsispindėjimas sąmonėje. Skiriamos šios žinojimo formos: 1) episteminis (tikrovės… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
orientacija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Gebėjimas greitai suvokti klausimą, problemą, dalyką. Fiziologinis orientacijos pagrindas – įgimtas orientacinis refleksas į naujus išorės dirgiklius (I. Pavlovas). Mokantis nauja orientacija įgyjama… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
apžinojimas — sm. (1) → apžinoti 3: Visi ant svieto matomi daiktai dėl geresnio jų apžinojimo skaidosi į tris dalis TS1901,2 3b. žinojimas; apžinojimas; atsižinojimas; dasižinojimas; išsižinojimas; pažinojimas; peržinojimas; pražinoji … Dictionary of the Lithuanian Language
atsižinojimas — sm. (1) BŽ258 → atžinoti 1 (refl.): Lietuviai nieko be dievų valios atsižinojimo nepradėdavę P. Klim. žinojimas; apžinojimas; atsižinojimas; dasižinojimas; išsižinojimas; pažinojimas; peržinojimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
dalinis — dalìnis, ė adj. (2) 1. apimantis dalį: Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia feodalinio susiskaldymo metais vietose rėmėsi daliniais kunigaikščiais rš. Dalinis saulės užtemimas rš. Dalinis sustojimas šito kūno veikimo yra liga, o visuotinas –… … Dictionary of the Lithuanian Language
