Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

vert

  • 21 atsipeikėti

    atsipeikėti a. n.
    atgyti, atitokti (knyg., vert.), atsigauti, atsigodėti, atsigosti, atsijokėti, atsikluinėti (menk.), atsikvošti, atsikvošėti, atsimosti, atsitervėti, atsitokėti

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atsipeikėti

  • 22 atsitervėti

    atsipeikėti a. n.
    atgyti, atitokti (knyg., vert.), atsigauti, atsigodėti, atsigosti, atsijokėti, atsikluinėti (menk.), atsikvošti, atsikvošėti, atsimosti, atsitervėti, atsitokėti

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atsitervėti

  • 23 atsitokėti

    atsipeikėti a. n.
    atgyti, atitokti (knyg., vert.), atsigauti, atsigodėti, atsigosti, atsijokėti, atsikluinėti (menk.), atsikvošti, atsikvošėti, atsimosti, atsitervėti, atsitokėti

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atsitokėti

  • 24 iškalti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > iškalti

  • 25 išmokti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > išmokti

  • 26 išsigudrinti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > išsigudrinti

  • 27 išsimiklinti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > išsimiklinti

  • 28 išsimitrinti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > išsimitrinti

  • 29 persiimti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > persiimti

  • 30 įsisavinti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > įsisavinti

  • 31 įvaldyti

    išmokti įgyti žinių, įgūdžių
    iškalti (šnek. Iškalė pamoką ir eina ramus į mokyklą. Sž2011)
    išsigudrinti (šnek.)
    išsimiklinti (šnek.)
    išsimitrinti (šnek.)
    persiimti (šnek.)
    įsisavinti (vert. Kadangi už mano mokslą teta Ona paklojo dalį šeimos santaupų, nutariau nuoširdžiai įsisavinti mechanizmus, domėtis net smulkiausiomis detalėmis ar jų pjūviais. VMPP)
    įvaldyti (šnek. Susipažinau su garsiu meistru, įvaldžiusiu rytų kovos menus. Sž2011)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > įvaldyti

  • 32 baužė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > baužė

  • 33 grinė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > grinė

  • 34 gruinė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > gruinė

  • 35 laukė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > laukė

  • 36 pleikė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > pleikė

  • 37 pliksna

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > pliksna

  • 38 plikuma

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plikuma

  • 39 plikvietė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plikvietė

  • 40 plikynė

    plikė 1. a. n.
    grinė (tarm.), gruinė (tarm.), pleikė (tarm.), pliksna (sv.), plikuma (šnek.), plikvietė (tarm.), plikynė (šnek.), prakopnė, pralomė (šnek.), prapleikė (ret.)
    2. a. n.
    baužė, laukė (ret., vert.), skvaukė (tarm.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plikynė

Страницы

См. также в других словарях:

  • vert — vert …   Dictionnaire des rimes

  • vert — vert, verte [ vɛr, vɛrt ] adj. et n. m. • 1080; verd jusqu au XVIIe; lat. viridis I ♦ Adj. 1 ♦ (Couleur) Intermédiaire entre le bleu et le jaune (radiations lumineuses dont la longueur d onde avoisine 0,52 μ). Par ext. Tirant sur le vert. Bleu… …   Encyclopédie Universelle

  • vert — vert, erte (vêr, vèr t ) adj. 1°   Qui est de la couleur de l herbe et des feuilles des arbres. Drap vert. •   L hiver et l été y sont toujours mêlés ensemble [en Andalousie] ; et, quand la vieillesse de l année blanchit la terre partout ailleurs …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

  • Vert & Or — Vert et Or Université Université Sherbrooke Directeur des sports Christian Gagnon Ville Sherbrooke, QC Stade de football …   Wikipédia en Français

  • Vert d'Ô — Vert d’Ô Équipage 3 à 4 personnes Gréement Sloop (fractionné) Débuts 2010 Longueur hors tout 8,90 m Maître bau 2,2 m Tirant d eau 1,5 m Voilure …   Wikipédia en Français

  • Vert — puede referirse a: Vert, comuna francesa situada en Landas. Vert, comuna francesa situada en Yvelines. Rampa vert Esta página de desambiguación cataloga artículos relacionados con el mismo título …   Wikipedia Español

  • Vert — Vert, n. [F., green, from L. viridis. See {Verdant}, and cf. {Verd}.] 1. (Eng. Forest Law) (a) Everything that grows, and bears a green leaf, within the forest; as, to preserve vert and venison is the duty of the verderer. (b) The right or… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • vert. — vert. 〈Abk. für〉 vertatur! * * * V, vert. = vertatur. vert. = vertatur …   Universal-Lexikon

  • Vert — Vert, Verd Nom difficile à analyser avec certitude, car il y a au moins trois possibilités, toutes acceptables. La plus évidente, mais sans doute pas la meilleure, c est celle d un surnom appliqué à une personne pleine de vigueur. Mais il peut… …   Noms de famille

  • vert — vert, e adj. Dupé, privé : Je suis vert …   Dictionnaire du Français argotique et populaire

  • vert — vert., Abkürzung für Vertatur (s. d.) …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»