-
21 pavaizduoti
vaizduoti rodyti, kurti vaizdaisaprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)nuvaizduoti (ret.)pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. Aš) -
22 piešti
vaizduoti rodyti, kurti vaizdaisaprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)nuvaizduoti (ret.)pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. Aš) -
23 vaizduoti
vaizduoti rodyti, kurti vaizdaisaprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)nuvaizduoti (ret.)pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. Aš) -
24 apverktinas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
25 bėdinas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
26 bėdingas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
27 bėdus
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
28 sunkus
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
29 varganas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
30 varginas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.) -
31 vargingas
vargingas a. n.apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.)
- 1
- 2
См. также в других словарях:
vargus — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vargus — vargùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, var̃gus, i (2) DP93; SD372, Sut, N, Kos58, M, L 1. sunkus, turintis sunkumų, keliantis rūpesčių, vargingas: Vargùs gyvenimas, kur nėra duonos, pavalgos J. Vargus vaiko augimas be tėvo V.Bub. Vargùs… … Dictionary of the Lithuanian Language
vargi — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vargas — var̃gas sm. (4) KII71, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ, Ms, Lkv; Q283, SD387, H, R, R381, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, LsB176, ŠT50,282 1. SD156, SD372, LL295, ŠT137 tai, kas reikalauja daug pastangų, sunkumas, keblumas, triūsas: Var̃gas, kol… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… … Dictionary of the Lithuanian Language
Anophele — Anophèle Anophèle … Wikipédia en Français
Anopheles — Anophèle Anophèle … Wikipédia en Français
Anophèle — Anophèle … Wikipédia en Français
aprokuoti — ×aprokuoti tr. 1. K, Š dedant vienetą prie vieneto, apskaičiuoti: Buvau aprokavęs, kad tura būti devinta diena Prk. Visi dideliai nusidyvijo, kaip aprokavo, kad šiek tiek da tų pinigų lieka BsMtII101. Pirkliai aprokavo, kiek jie maždaug kasdien… … Dictionary of the Lithuanian Language
guodžioti — guõdžioti, ioja, iojo tr. J, Užv, Als, Žd, Kv 1. raminti, maldyti: Guõdžiok sesę, kad apsistotų verkti J. Guõdžiok nuliūdusį, verksmingą, rūpestingą, o guosk pavargusį J. Guõdžiok vaiką, juk matai, kad prisivėrė pirštelį Šts. Marti graudžiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
lengvinti — leñgvinti ( yti), ina, ino 1. tr. daryti lengvesnį, mažiau sveriantį: Naštą leñgvinti DŽ. | refl. Tv. 2. tr. daryti lengviau atliekamą, įveikiamą, pakeliamą, ne tokį sunkų, varginantį: Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus K.Donel.… … Dictionary of the Lithuanian Language
