Перевод: со всех языков на русский

с русского на все языки

vargus

  • 1 vargus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > vargus

  • 2 vargus

    vargingas a. n.
    apverktinas, bėdinas (menk., tarm.), bėdingas (tarm.), bėdus, sunkus (tarm.), varganas, varginas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > vargus

  • 3 vargus

    ī m. (галльск.)

    Латинско-русский словарь > vargus

  • 4 vargus

    сущ.
    общ. воровство, кража, поение, покража, хищение

    Eesti-Vene sõnastik > vargus

  • 5 vargus

    тяжелый; трудный

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > vargus

  • 6 salajane vargus

    кража

    Eesti-venelased uus sõnastik > salajane vargus

  • 7 keblus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > keblus

  • 8 nepakeliamas

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > nepakeliamas

  • 9 slogus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > slogus

  • 10 slėgus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > slėgus

  • 11 smagus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > smagus

  • 12 sunkus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > sunkus

  • 13 svambus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > svambus

  • 14 svarbus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > svarbus

  • 15 svarus

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > svarus

  • 16 svoringas

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > svoringas

  • 17 vargingas

    sunkus 1. a. n.
    slogus (menk.), slėgus, smagus (šnek.), svambus, svarbus (prk., šnek.), svarus (šnek.), svoringas (prk.)
    2. a. n.
    keblus, nepakeliamas (tarm.), vargingas, vargus (prk., šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > vargingas

  • 18 aprašyti

    vaizduoti rodyti, kurti vaizdais
    aprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)
    atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)
    nuvaizduoti (ret.)
    pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)
    piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. )

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > aprašyti

  • 19 atvaizduoti

    vaizduoti rodyti, kurti vaizdais
    aprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)
    atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)
    nuvaizduoti (ret.)
    pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)
    piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. )

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atvaizduoti

  • 20 nuvaizduoti

    vaizduoti rodyti, kurti vaizdais
    aprašyti Sumaniau eilėraščiais aprašyti visą žmogaus gyvenimą, nuo vaikystės iki grabo lentos, nuo kasdieniškų reikalų iki intymiausių sielos virpėjimų [...]. Pūnd)
    atvaizduoti O jeigu kas ir stengėsi juos atvaizduoti nors ir kažkokiais parinktais žodžiais, tai būk tikras, kad jis netiksliai atvaizdavo. AŠl)
    nuvaizduoti (ret.)
    pavaizduoti Tik jį poetas norėjo pavaizduoti kaip individualybę, kaip visos lietuvių tautos reprezentantą, tik jį pamokyti, kaip reikėtų dirbti žemę, sodinti sodą. IįsKDM)
    piešti (prk. Tėvui jau ir pačiam knietė kuo greičiausiai pasiguosti sūnui dėl išgyventų karo baisybių, ir jis su visom smulkmenom ėmė piešti okupacijos vargus. )

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > nuvaizduoti

См. также в других словарях:

  • vargus — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vargus — vargùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, var̃gus, i (2) DP93; SD372, Sut, N, Kos58, M, L 1. sunkus, turintis sunkumų, keliantis rūpesčių, vargingas: Vargùs gyvenimas, kur nėra duonos, pavalgos J. Vargus vaiko augimas be tėvo V.Bub. Vargùs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vargi — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vargas — var̃gas sm. (4) KII71, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ, Ms, Lkv; Q283, SD387, H, R, R381, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, LsB176, ŠT50,282 1. SD156, SD372, LL295, ŠT137 tai, kas reikalauja daug pastangų, sunkumas, keblumas, triūsas: Var̃gas, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Anophele — Anophèle Anophèle …   Wikipédia en Français

  • Anopheles — Anophèle Anophèle …   Wikipédia en Français

  • Anophèle — Anophèle …   Wikipédia en Français

  • aprokuoti — ×aprokuoti tr. 1. K, Š dedant vienetą prie vieneto, apskaičiuoti: Buvau aprokavęs, kad tura būti devinta diena Prk. Visi dideliai nusidyvijo, kaip aprokavo, kad šiek tiek da tų pinigų lieka BsMtII101. Pirkliai aprokavo, kiek jie maždaug kasdien… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • guodžioti — guõdžioti, ioja, iojo tr. J, Užv, Als, Žd, Kv 1. raminti, maldyti: Guõdžiok sesę, kad apsistotų verkti J. Guõdžiok nuliūdusį, verksmingą, rūpestingą, o guosk pavargusį J. Guõdžiok vaiką, juk matai, kad prisivėrė pirštelį Šts. Marti graudžiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lengvinti — leñgvinti ( yti), ina, ino 1. tr. daryti lengvesnį, mažiau sveriantį: Naštą leñgvinti DŽ. | refl. Tv. 2. tr. daryti lengviau atliekamą, įveikiamą, pakeliamą, ne tokį sunkų, varginantį: Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus K.Donel.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»