-
21 недержание мочи
nmed. urīna nesaturēšana -
22 недержание
с.недержа́ние мочи мед. — enuresi f, incontinenza d'urina
недержа́ние речи шутл. — logorrea f, incontinenza f verbale / di parole; diarrea verbale
* * *nmed. incontinenza -
23 задержание мочи
Русско-итальянский медицинский словарь с указателями русских и латинских терминов > задержание мочи
-
24 задержка мочи
1) iscuria2) ritenzione di urina, ritenzione urinariaРусско-итальянский медицинский словарь с указателями русских и латинских терминов > задержка мочи
-
25 моча
Русско-итальянский медицинский словарь с указателями русских и латинских терминов > моча
-
26 мочеиспускание
Русско-итальянский медицинский словарь с указателями русских и латинских терминов > мочеиспускание
-
27 биуретовая реакция
[лат. bi — двойной, двоякий, двух и urina — моча; лат. re- — приставка, обозначающая повторность действия и actio — действие]метод качественного и количественного определения белков и продуктов их частичного гидролиза в биологических жидкостях (крови, моче), экстрактах тканей, клеток и др., заключающийся в обнаружении и колориметрии (см. колориметр) фиолетового или красного окрашивания, появляющегося при наличии белка в результате добавления к исследуемой пробе сульфата меди. Название происходит от биурета (NH2-CO-NH-CO-NH2), открытого в 1847 г. Г. Видеманом при нагревании мочевины до 150—170 °С.Толковый биотехнологический словарь. Русско-английский. > биуретовая реакция
-
28 моча
-
29 мочевой
- 1
- 2
См. также в других словарях:
urina — URINÁ, urinez, vb. I. intranz. A elimina urina din vezica urinară. – Din fr. uriner. Trimis de valeriu, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 URINÁ vb. (fiziol.) 1. a ieşi, (pop.) a se pişa. 2. a se uda. (Copilul s a urina pe el.) Trimis de siveco … Dicționar Român
urină — URÍNĂ, urine, s.f. Lichid secretat de rinichi, depozitat în vezica urinară şi eliminat din organism prin uretru. – Din fr. urine, lat. urina. Trimis de valeriu, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 URÍNĂ s. 1. (pop.) pişat, (fam.) pipi, (fam., în limbajul … Dicționar Român
URINA — a Graeco οὖρον, unde Palinuri proprium apud Maronem viri nomen. Eam in locis sacris reddere non licuisse, supra diximus. Unde sub Antonino Caracallo dammati sunt, qui urinam in co loco fecerunt, in quo statuae aut imagines erant Principis:… … Hofmann J. Lexicon universale
urina — (o orina) s.f. [lat. urīna, affine al gr. ôyron urina ]. (fisiol.) [liquido giallognolo, prodotto finale dell escrezione renale espulso attraverso l apparato urinario: esame delle u. ] ▶◀ Ⓖ (fam.) pipì, Ⓖ (volg.) piscia, [spec. di animale]… … Enciclopedia Italiana
urina — s. f. Líquido excrementício segregado pelos rins e contido pela bexiga. ‣ Etimologia: latim urina, ae … Dicionário da Língua Portuguesa
urina — tambourina urina … Dictionnaire des rimes
urina — u·rì·na s.f. CO TS fisiol. prodotto finale dell escrezione renale costituente la principale via di eliminazione dei rifiuti provenienti dal metabolismo endogeno, che si presenta normalmente come un liquido di colore giallognolo a reazione acida,… … Dizionario italiano
Urina — šlapimas statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Urina ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
urina — {{hw}}{{urina}}{{/hw}}o orina s. f. (fisiol.) Liquido giallastro prodotto dalla secrezione renale … Enciclopedia di italiano
urínã — s. f., g. d. art. urínei; (cantitãţi) pl. uríne … Romanian orthography
urina — pl.f. urine … Dizionario dei sinonimi e contrari