-
61 šaudyti
skraidyti a. n.lakioti, lakstyti (tarm.), langoti, nardyti, narstyti, plasnoti, plazdenti, plazdėti, pleventi, sklandyti, skraidinėti, skraidžioti (tarm.), skrajoti, skridinėti, skrydauti, smarkiai, sparnuoti (tarm.), vasenti, vasnoti, šaudyti, šmaikštyti, šmaižioti, šmaižyti -
62 šmaikštyti
skraidyti a. n.lakioti, lakstyti (tarm.), langoti, nardyti, narstyti, plasnoti, plazdenti, plazdėti, pleventi, sklandyti, skraidinėti, skraidžioti (tarm.), skrajoti, skridinėti, skrydauti, smarkiai, sparnuoti (tarm.), vasenti, vasnoti, šaudyti, šmaikštyti, šmaižioti, šmaižyti -
63 šmaižioti
skraidyti a. n.lakioti, lakstyti (tarm.), langoti, nardyti, narstyti, plasnoti, plazdenti, plazdėti, pleventi, sklandyti, skraidinėti, skraidžioti (tarm.), skrajoti, skridinėti, skrydauti, smarkiai, sparnuoti (tarm.), vasenti, vasnoti, šaudyti, šmaikštyti, šmaižioti, šmaižyti -
64 šmaižyti
skraidyti a. n.lakioti, lakstyti (tarm.), langoti, nardyti, narstyti, plasnoti, plazdenti, plazdėti, pleventi, sklandyti, skraidinėti, skraidžioti (tarm.), skrajoti, skridinėti, skrydauti, smarkiai, sparnuoti (tarm.), vasenti, vasnoti, šaudyti, šmaikštyti, šmaižioti, šmaižyti -
65 arškytis
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
66 audroti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
67 dūkti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
68 garo duoti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
69 siausti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
70 siautoti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
71 siautėti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
72 siusti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
73 smarkauti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
74 trakti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
75 viesuluoti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
76 vėtrauti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
77 šėlti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
78 ūžti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.)
См. также в других словарях:
smarkiai — smar̃kiai prv. Smar̃kiai káutis, gi̇̀ntis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
smarkus — smarkùs, ì adj. (4) K, LsB251, Rtr, DŽ, smar̃kus (4) Jrb, Stk, smar̃kus (2) DP83,119; R, Q534, H181, Sut, N, M, L 1. gyvas, guvus, veikus, energingas: Jis in darbą smarkùs kap ugnis Mrj. An darbo nesmarkùs, nepatrūks (juok.) Krš. Smar̃kūs ant … Dictionary of the Lithuanian Language
visas — vìsas, à pron. def. (4) K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; SD1198, SD407, Lex5, H, H154, R, R157, MŽ, MŽ208, Sut, KBII114, N, M, LL285, L 1. neskirstomas dalimis (nurodant objektą ar subjektą kaip visumą): Vìsas kepalas duonos DŽ. Vìsas… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats … Dictionary of the Lithuanian Language
švilpti — 1 švil̃pti, ia, ė 1. intr. B971, KBII154, N, K, M, J, Š, L, LL243, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, K.Būg lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą: Su burna gali švil̃pti Plšk. Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis (briedis) nebijo, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
skelti — skelti, skẽlia (skelti Zt), skėlė K; R, MŽ199, OsG72, N, Sut, L 1. tr. DŽ kirsti, dalyti pusiau, į dalis: Riekiu, skeliu SD111. Tu skelì medį, o ana su plaštaka skėlė jam par ausį J. Kam skeli pagalį? J.Jabl. Iš lazdų (lazdynų) skẽlia [skalas] … Dictionary of the Lithuanian Language
užvežti — užvèžti, ùžveža (užùveža r.), ùžvežė (užùvežė r.) 1. tr. R, R35, MŽ, MŽ46, D.Pošk, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ pajėgti vežant nugabenti ant viršaus: Vos traktorius ùžvežė mašiną ant kalno DŽ1. ^ Ko negali prieš kalną užvèžt? (siūlų kamuolio)… … Dictionary of the Lithuanian Language
šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šveisti — šveĩsti, šveĩčia, šveĩtė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ 1. tr. SD1131, SD59,270,364, R, MŽ, Sut, I, K, LL80,249, Rtr, BŽ42, KŽ, Gdr, Vžns trinant kuo valyti, blizginti: Nešveistas SD181, N. Šveĩsk su pelenais peilius, su asiais suolus J. Liktorių… … Dictionary of the Lithuanian Language
dumti — 1 dùmti, ia, dūmė 1. intr. K smarkiai pūsti: Tai dùmia vėjas Lp. Vėjas dùmia pro kaminą Grž. Vėjas pasisuko į vakarus ir pradėjo dumti rš. Užvakar audžiau prie lango, vėjas dūmė dūmė, pripūtė, ir skauda ranką Bsg. Šaltas vėjas tiesiai dumia į… … Dictionary of the Lithuanian Language