-
1 skylė
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
2 skylė
-
3 skylė
дыра; отверстие -
4 skylė
1) dziura2) dziurka3) jama -
5 padaryti (kur) skylę
-
6 pradurta skylė
-
7 pramušti skylę (kur)
-
8 gvėrynė
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
9 išgrąža
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
10 kiauruma
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
11 kiaurymė
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
12 kyša
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
13 pragrąža
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
14 prakiura
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
15 progumas
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
16 proplyša
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
17 spraga
skylė padarytas plyšys ar natūrali angagvėrynė (tarm.)išgrąža (prk., tarm.)kiaurumakiaurymėkyša (tarm.)pragrąža (šnek.)prakiuraprogumas (šnek.)proplyšaspraga (plg. Kaišiojo, taisė, bet nesisekė?— patręšę žabgariai lūžo, krito atgal — spraga nė kiek nesumažėjo. J) -
18 baužti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti -
19 bidzenti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti -
20 bimbinti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti
См. также в других словарях:
skylė — skylė̃ sf. (4) 1. SD130, SD51, R, Sut, N, K, M, LL79, DŽ padaryta kiaurymė ar natūrali anga: Iškalt skylę SD413. Tam akmenyj yr skylė̃ Šlčn. Skỹlę padarai bačkoj, kad kopūstų gailumas išeit Ml. Lankai ir dvi skỹlės junge Pb. Pagalys ansikišdo… … Dictionary of the Lithuanian Language
skylė — skylė̃ dkt. Skỹlę grę̃žti, kálti, dùrti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skylė — dkt. Nuo kõ priklaũso monstèros lãpų skylėtùmas: nuo vei̇̃slės ar nuo augi̇̀mo sąlygų? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skylė — statusas T sritis chemija apibrėžtis Elektrono vakansija. atitikmenys: angl. hole rus. дырка … Chemijos terminų aiškinamasis žodynas
skylė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. hole vok. Defektelektron, n; Loch, n rus. дырка, f pranc. lacune, f; trou, m; trou électronique, m … Fizikos terminų žodynas
skyle — obs. form of skill n … Useful english dictionary
juodoji skylė — juodóji skylė̃ astr. Apti̇̀kti naũją júodąją skỹlę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ozono skylė — ozòno skylė̃ Prànešama, kad ozòno skylė̃ šiek ti̇ek sumažėjo, tráukiasi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
jungės skylė — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. via hole; via opening vok. Durchkontakt, m; Kontaktloch, n; Verbindungsloch, n rus. сквозное отверстие для перемычки, n pranc. trou traversé, m … Radioelektronikos terminų žodynas
metalizuotoji jungės skylė — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. plated through hole; through metallized hole vok. durchkontaktiertes Loch, n; durchmetllisierte Öffnung, f rus. металлизированное отверстие для перемычки, n; сквозное металлизированное… … Radioelektronikos terminų žodynas
elektroninė skylė — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. defect electron; electron hole; electron vacancy vok. Defektelektron, n; Elektronenleerstelle, f; Elektronenloch, n rus. электронная дырка, f pranc. lacune électronique, f; trou électronique, m; trou… … Fizikos terminų žodynas