saltu

См. также в других словарях:

• SALTU in equos se conjiciendi Veterum mos antiquissimus — vide infra voce Stapes …   Hofmann J. Lexicon universale

• Saltu — nm saut; gorge, passage Corse …   Glossaire des noms topographiques en France

• saltu — «s (L). A forest …   Dictionary of word roots and combining forms

• jonizacinis slėgmatis su šaltu katodu — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. cold cathode ionization manometer; cold cathode ionization pressure gage vok. Kaltkatodenionisationsmanometer, n rus. ионизационный манометр с холодным катодом, m pranc. manomètre à ionisation …   Radioelektronikos terminų žodynas

• Jam ego uno in saltu lepide apros capiam duos. — См. Одним ударом двух мух убить …   Большой толково-фразеологический словарь Михельсона (оригинальная орфография)

• šaltumas — šaltùmas sm. (2) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; RtŽ, J, M, LL90, L → šaltas: 1. Prismala vasarai [miltų], an dugno indeda švarų akmenį, kad nesudegt, nesupelėt, šaltùmo turėt Alv. ║ Tokio šaltùmo oro, gal iš peklos! Všn. Kurgi tokio šaltùmo [oru] bus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• saltuotas — saltuotas, a adj. (1) turintis saltų: Saltuoti taukai aitrūs Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

• šaltulis — šaltùlis, ė adj. (2) šaltasis: Šaltùlės mėtos auga palei lango Vlk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• šaltas — šaltas, à adj. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, a (1); SD111,83,216, SD157, R, MŽ, Sut, I, N, M, L pršn. karštas, šiltas. 1. kuris žemos ar palyginti žemos temperatūros: Įbridau Lėvenin – dievuliau, kad [v]anduo šaltas! Kp. Skarytę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• FRANCI — pop. Germ. quorum reg. Franconia, ampla, quae et Francia Orientalis, ad Gallicae Franciae discrimen, nominatur; qui in Galliam traicientes, illi nomen Franciae indidêrunt, fuêruntqueve propterea Galli deinceps Francesi dicti apud Italos, et alios …   Hofmann J. Lexicon universale