-
1 profligatio
prōflīgātio, ōnis f. [ profligo I \]1) регулирование, взыскивание ( debitorum CTh)2) расточение ( bonorum Aus) -
2 profligare
1) собирать, вносить (1. 6 C. 7, 39. 1. 3 pr. C. 7, 54. 1. 11 C. 10, 16. 1. 4 C. 11, 6. 1. 3 C. 12, 61);2) оканчивать, assertionibus iam ordinatis et profligatis exactisque paene iudiciis (1. 4 C. Th. 4, 8).profligatio = exactio (1. 10 C. Th. 6, 30).
Латинско-русский словарь к источникам римского права > profligare
См. также в других словарях:
Profligation — Prof li*ga tion, n. [L. profligatio.] Defeat; rout; overthrow. [Obs.] Bacon. [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English
profligação — s. f. 1. Ato ou efeito de profligar. 2. Derrocada. ‣ Etimologia: latim profligatio, onis … Dicionário da Língua Portuguesa
desfaite — f. penac. Tantost est adjectif, et le feminin de desfait: et signifie, destruitte, et demolie, comme la maison a esté desfaite, Disiecta, Tantost est substantif, et signifie rompture d ennemis, Hostium profligatio, Debellatio, Prostratio. au 3.… … Thresor de la langue françoyse