-
1 per
1. через; сквозь; по;per Kauną через Каунас;
per mišką через лес;
2. (laiko atžvilgiu) во время;per pamoką в течение часа;
3. (virš saiko) слишком; чересчур; свыше -
2 per daug
per daug a. n.pernelyg, pervirš -
3 per dantis braukti
pajuokti a. n.ant dantų imti (laikyti), ant juoko laikyti, ant liežuvio imti, apjuokti, ironizuoti, išjuokti, parodijuoti, pašiepti, per dantis braukti (košti, traukti), per nosį braukyti, pirštais badyti (rodyti), tyčiotis, šaipytis -
4 per nosį braukyti
pajuokti a. n.ant dantų imti (laikyti), ant juoko laikyti, ant liežuvio imti, apjuokti, ironizuoti, išjuokti, parodijuoti, pašiepti, per dantis braukti (košti, traukti), per nosį braukyti, pirštais badyti (rodyti), tyčiotis, šaipytis -
5 per nugaras lipti
brautis a. n.braklintis, bruktis, bručytis, grumtis, grūstis (slp., tarm.), kelią skintis alkūnėmis, lamintis, laužtis (tarm.), malintis (slp., tarm.), mugintis, muštis, mygtis, per nugaras lipti, plėštis, skverbtis, smauktis, smeigtis, smelktis, smerktis, spraustis, veržtis (tarm.) -
6 per šonus leisti
eikvoti a. n.aidoti, barstyti, bergžti, blaškyti, drabstyti, gaišinti (plg.), kleisti, laidyti, mėtlioti, mėtyti (stp.), mėčioti, peizoti (džn.), per šonus leisti, pluskinti, puiskoti, pujoti (džn.), trėkti, švaistyti (stp.), žarstyti -
7 per nago juodymą
mažai a. n.maža, menk (sv.), menkai (vaik.), nedaug (tarm., vaik.), per nago juodymą (šnek.), skundžiai (šnek.) -
8 per pakaušį išeiti
pamiršti a. n.neatminti, per pakaušį išeiti, primiršti (plg.), užmiršti (tarm.) -
9 per amžius
visada a. n.amžiais, amžinai (šnek.), diena iš dienos, ištisai (mom.), išvien (mom.), metų metais, per amžius, vis, visad, visados, visuomet, visąlaik -
10 per plauką
vos a. n.per plauką, tik, tik tik, vos ne vos -
11 per pakaušį išlįsti
įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniamapkarsti (prk., šnek.)atbosti (tarm.)atgristiatsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)galvą (širdį) paėsti (šnek.)kutrinti (tarm.)nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)nugristi (tarm.)nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)pagristi (tarm.)pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)per pakaušį išlįsti (šnek.)įbjurti (šnek.)įbosti Kasdien vis tas pats — įbodo jau viskas! Sž2011)įgižti (tarm.)įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)įkarsti (prk., šnek.)įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)įkypti (tarm.)įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)įsigiežti (tarm.)įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)įsiėsti (šnek.) -
12 per plauką
на волосок -
13 per virš
чересчур слишком -
14 nė per nago juodymą
ничуть; нисколько -
15 pernelyg
per daug a. n.pernelyg, pervirš -
16 pervirš
per daug a. n.pernelyg, pervirš -
17 baužti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti -
18 bidzenti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti -
19 bimbinti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti -
20 bindzinti
eiti 1. judėti pėsčiomisdefiliuoti (knyg.)marširuotipėdinti (šnek.)pėstinti (šnek.)pėsčiuoti (šnek.)žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)žingiuotižingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)žinguoti (šnek.)žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)2. a) greitai, lengvai eitibaužti (tarm.)biržyti (menk., tarm.)braukti (šnek.)bruožti (tarm.)demžti (tarm.)drožti (šnek.)dyžti (tarm.)goti (tarm.)kaišti (tarm.)mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)minti (šnek.)mygti (šnek.)nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)niogti (tarm.)pluošti (tarm.)skaptuoti (šnek.)skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)skusti (šnek.)spausti (šnek.)spręsti (šnek.)tiesti (šnek.)šveisti (šnek.)3. b) lėtai, nerangiai eitibimbinti (juok., tarm.)bindzinti (menk.)blauzdinti (juok., tarm.)boglinti (menk., tarm.)campinti (menk., tarm.)cimpinti (menk., tarm.)dramblinti (menk.)dramblotidriblinti (menk.)drimblinti (menk.)dulbinti (menk.)dūlinti (šnek.)gangrinti (menk., tarm.)garglinti (menk., tarm.)goglinti (menk., tarm.)goruoti (tarm.)gyslinti (menk., tarm.)kelminti (menk.)kervinti (menk.)kerzinti (menk., tarm.)kevėkšlinti (menk., tarm.)kiautinti (juok.)kiaušinti (juok.)kioglinti (menk., tarm.)kiuldinti (menk., tarm.)kiūtinti (šnek.)klankinti (menk., tarm.)klemšinti (menk.)klibinti (menk.)kliokinti (menk., tarm.)kliunkinti (menk., tarm.)klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)klumpti (menk.)korinti (tarm.)kramenti (šnek.)krapinti (šnek.)kretenti (šnek.)kropinti (menk.)kropti (tarm.)krutėti (prk.)krūpštinti (šnek.)kuisinti (menk., tarm.)kulkšniuoti (šnek.)kulkšnoti (tarm.)kulniuoti (šnek.)kulsnoti (menk.)kėblinti (menk.)kėbrinti (menk., tarm.)kėbžlinti (menk.)lervinti (menk.)lervoti (menk.)liaušinti (menk., tarm.)liurbinti (menk.)lėlinti (menk., tarm.)lėpinti (menk.)pinoti (menk.)plampinti (menk.)plostuoti (menk., tarm.)plumpinti (menk.)plumpti (menk.)plumpuoti (menk.)pluncinti (menk., tarm.)plunkti (menk., tarm.)plūšinti (menk.)pėslinti (menk., tarm.)pėžinti (menk., tarm.)railinti (menk., tarm.)ripuoti (menk.)rėzlinti (menk., tarm.)siūlinti (menk., tarm.)slinkinti (šnek.)slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)stumtis (šnek.)sėlintitimpinti (menk.)tuopoti (menk., tarm.)vilktis (menk.)vėžlinti (menk.)vėžlioti (menk.)čiobrinti (menk., tarm.)čiorinti (menk., tarm.)čiožinti (menk., tarm.)šliaužti (prk.)4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eitidimbinti (šnek.)dybinti (šnek.)gandrinti (šnek.)gervinti (šnek.)gingaruoti (menk., tarm.)kaikščiuoti (menk., tarm.)mastyti (šnek.)stimpinti (šnek.)stinksėti (šnek.)stybrinti (šnek.)stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)stypsėti (šnek.)stypčioti (šnek.)styrinti (šnek.)tįsinti (šnek.)tįslinti (šnek.)5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eitibidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti
См. также в других словарях:
per — per·acetic; per·acid; per·act; per·acute; per·alkaline; per·aluminous; per·am·bu·lant; per·am·bu·late; per·am·bu·la·tion; per·am·bu·la·tor; per·am·bu·la·to·ry; per·a·na·kan; per·bend; per·borate; per·bromide; Per·bu·nan; per·ca; per·cale;… … English syllables
per — pér prep. FO 1a. introduce determinazioni di spazio, spec. di moto per luogo, o indica un movimento entro uno spazio circoscritto; anche fig.: il treno passerà per Bologna, ho passeggiato a lungo per il parco, ha vagabondato tutto il giorno per… … Dizionario italiano
Per — ist ein skandinavischer männlicher Vorname[1], abgeleitet vom griechischen Namen Petros (deutsch Peter). Weiteres zu Herkunft und Bedeutung des Namens siehe hier. Andere Formen des Namens sind Pär und Peer. Namensträger Per Ahlmark (* 1939),… … Deutsch Wikipedia
per-2 — per 2 English meaning: to go over; over Deutsche Übersetzung: “das Hinausfũhren about” Material: A. Dient as preposition, preverb and Adverb: a. per, peri (locative of Wurzelnomens) “vorwärts, in Hinausgehen, Hinũbergehen about … Proto-Indo-European etymological dictionary
per se — 1 /pər sā, ˌper ; pər sē/ adv [Latin, by, of, or in itself] 1: inherently, strictly, or by operation of statute, constitutional provision or doctrine, or case law the transaction was illegal per se see also negligence per se at negligence; … Law dictionary
per — /per/ prep. [lat. per ]. 1. [per indicare attraversamento di un luogo (compl. di moto per luogo): l aria penetra p. le fessure ; il corteo passerà per via Nazionale ] ▶◀ attraverso, da, in, lungo. 2. [per indicare il luogo entro il quale avviene… … Enciclopedia Italiana
per- — ♦ Préfixe exprimant un excès de la quantité normale d un élément dans un composé chimique : peracide, peroxyde, persulfate, etc. per CHIM Préfixe qui servait à désigner les composés au degré d oxydation le plus élevé ou contenant le plus d… … Encyclopédie Universelle
per — [pə, pɜː ǁ pər, pɜːr] preposition 1. for each: • an average beef cattle price of $74.20 per hundred pounds • The price tag is $1500 per square foot of retail space. • Earnings per share rose 12% to 31.3 pence. • The Japanese have in recent years… … Financial and business terms
per — W1S3 [pə strong pə: $ pər strong pə:r] prep [Date: 1300 1400; : Latin; Origin: through, by ] 1.) per hour/day/week etc during each hour etc ▪ The park attracts 4 million visitors per year. miles/kilometres per hour (=used for measuring speed) ▪ a … Dictionary of contemporary English
Per — Per, prep. [L. Cf. {Far}, {For }, {Pardon}, and cf. {Par}, prep.] Through; by means of; through the agency of; by; for; for each; as, per annum; per capita, by heads, or according to individuals; per curiam, by the court; per se, by itself, of… … The Collaborative International Dictionary of English
per — prep. (Termen comercial folosit în legătură cu preţul unei mărfi raportat la o unitate de măsură) Pentru, de fiecare. – Din it., germ. per. Trimis de ana zecheru, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 PER prep. (termen comercial; instrumental modal) pe,… … Dicționar Român