pelnyti

См. также в других словарях:

• pelnyti — pelnýti vksm. Krẽpšininkas pel̃nė dvi̇̀dešimt tri̇̀s taškùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• pelnyti — pelnyti, pel̃no, pel̃nė tr., pel̃nyti, ija, ijo Mtl, Pc 1. R114, K, Jrb, Ps, RdN, Zr uždirbti: Vyrai žvejojo – sau duonelę visiaip pelnė Krg. Ans gerus piningus pel̃no Prk. Su tuom jis savo duonytę pel̃no Brž. Jaunam reikėjo pinigus pelnyt Ktč.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• darbauti — darbauti, auja ( auna), ãvo tr., intr. 1. dirbti, darbuotis, triūsti: Ką dar darbauni? Lp. Per visą amžių darbaut be nieko, save užmiršus Žlv. | refl.: Po anglių kasyklas darbaujasi prš. Jis netingėdavo, bet darbaudavos nuo ryto lig vakaro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išpelnyti — tr. Brt pelnyti, laimėti: Tai tavo išpelnyta, kad pardavei arklį Alk. Kad susitartum, tai išpelnytų didelius pinigus Krč. pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pelnymas — pel̃nymas sm. (1) 1. K → pelnyti 1: Prasidėjo sunki duonos pelnymo diena P.Cvir. | refl. NdŽ. 2. → pelnyti 3: Kam pagal pel̃nymą (kaip kas pelnęs) užmokėti, atlyginti KII290. 3. nuopelnas: Duok, kad man gyvam esant ir mirštant pelnymas tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• savvalė — savvãlė sf. (2) KŽ 1. N, [K] žr. savivalė: Bedieviui savvale elgiančiam, pavargulis tur kentėti CII627. 2. (neol.) elgimosi laisvė: Jie norėjo pralobti, pelnyti karišką garbę, pelnyti atskirumą ir savvalę A1884,107 …   Dictionary of the Lithuanian Language

• feil — Adj erw. obs. (8. Jh.), mhd. veil(e), ahd. feili, fāli, mndd. vēl(e), veile Stammwort. Vgl. anord. falr. Die Bedeutung ist überall verkäuflich , der Vokalismus ist unvereinbar. Da bei dieser vergleichsweise speziellen Bedeutung verschiedene… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

• iki tol — iki tõl prv. Iki tõl komándoms pelnýti taškų̃ nepavỹko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• apsinašyti — apsinãšyti 1. pasitenkinti, pasinaudoti, pelnyti, laimėti: Jau apsnãšysi tu jo darbu – padirbo lygiai ne sau Ut. Kad ir paims tą paną – neapsnãšys! Ds. Apsnãšysi tu čia su tuo trupinėliu pyrago! Ds. Duok jam medaus iki valiai, tegu apsnãšys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apsipelnyti — apsipelnyti; N užsidirbti, užsipelnyti. pelnyti; apsipelnyti; atpelnyti; išpelnyti; nupelnyti; papelnyti; prapelnyti; pripelnyti; supelnyti; užpelnyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language