-
1 kraustytis
kraust|ytis (osi, ėsi)переселяться; перебираться -
2 iš galvos kraustytis
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
3 bepročiauti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
4 bepročiuoti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
5 iš kailio išeiti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
6 išdykauti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
7 kvailioti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
8 laukais
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
9 mukšiuoti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
10 niekuoti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
11 paikioti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011) -
12 paikti
kvailioti kvailai elgtisbepročiauti (šnek.)bepročiuotiiš galvos kraustytisiš kailio išeiti (tarm.)išdykauti (plg. Jam norėjosi šėlti, išdykauti kaip mokinukui, išsėdėjusiam ilgą pamoką tvankioje klasėje. R)laukais (iš galvos) eitimukšiuoti (tarm.)niekuoti (tarm.)paikioti Vaikai visą dieną paikioja. Sž2011)paikti Už klasės durų buvo girdėti, kaip šūkauja ir paiksta mokiniai. Sž2011)
См. также в других словарях:
dakanoti — dãkanoti, oja, ojo, dàkanoti; S.Dauk 1. tr. draikyti, draskyti: Dãkanoti lovą, t. y. draskyti J. Ana drabužius dãkanote išdãkanojo, t. y. išdraskė J. Nedãkanok knygų Kp. | prk.: Įsigriovusys į namus, dakanoja jų pelną M.Valanč. ║ refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiraugėjimas — sm. (1) → atsiraugėti: Valgė visi, kiek pajėgė, iki atsiraugėjimo J.Marc. | prk.: Nuo švento Jurgio jis ketino kraustytis ir pradėti pats ūkininkauti, jau ir pats laikas, prisidirbo kitiems iki nenorų, iki atsiraugėjimo rš. raugėjimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
brostvintis — ×brostvintis, inasi, inosi (sl.) kraustytis, brautis: Kur brostvinies, ir teip mažai vietos Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
dvėsaliojimas — sm. (1) → dvėsalioti: Kas iš to dvėsaliojimo kumet išeis, ar tik nereiks kraustytis į klebono pūdymą Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
gabenti — gabenti, ẽna, ẽno 1. tr. vežti, nešti į kurią nors vietą: Javus į skūnę gabenti K. Senis druską gabendavo į Užnemunį J. Pastvėrė skruzdė šapą ir gabẽna Gs. Valtį nuo smilties gabenti KI3. | refl. tr.: Seniau žmonės iš Prūsų gabendavosi knygas… … Dictionary of the Lithuanian Language
galabyti — galãbyti, ija, ijo tr. 1. galą daryti, žudyti: Kodėl jie mane galabys, jei tave gyvą laiko? rš. 2. kamuoti, kankinti: Kam tu sūnų galãbiji darbais, t. y. nõgnini, žudai J. Negalabyk tu vaiko, juk jau visai privarginai Sd. 3. refl. vargingai… … Dictionary of the Lithuanian Language
galabštyti — galãbštyti, ija, ijo 1. tr. J galabyti. 2. refl. kraustytis: Galãbštykis į tą Ameriką, jei nori prapulti Šts. 3. refl. blaškytis, dūkti, siausti: Galãbštykis it aitvaras Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
judrus — judrùs, ì adj. (4) 1. Š, FT vikrus, greitas, gyvas; judamas, judantis: Darbštus, judrus vaikas P.Cvir. Mažas būdamas, buvau labai judrus, visur esantis vaikas Mt. Jau berniukas buvo judrùs Lzd. Judrios blezdingos Vr. Jis tapo nepaprastai… … Dictionary of the Lithuanian Language
karietoti — karietoti, oja, ojo 1. tr. vežti, gabenti: Kur karietoji tą kresią (kėdę)? Šn. 2. refl. važiuoti; lipti, kraustytis: Ko karietojiesi tep anksti? Ldvn. Kur jūs dabar karietojatės, negalit namie sėdėt! Alk. Kur tu čia karietojiesi, ar nelipsi… … Dictionary of the Lithuanian Language
kebaliotis — kẽbaliotis, iojasi, iojosi J dangintis, kraustytis; plg. kebeliotis 2 … Dictionary of the Lithuanian Language