Перевод: со всех языков на русский

с русского на все языки

kasdien

  • 1 kasdien

    ежедневно; каждодневно

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > kasdien

  • 2 diegti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > diegti

  • 3 klėsti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > klėsti

  • 4 lapoti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > lapoti

  • 5 platinti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > platinti

  • 6 plėsti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > plėsti

  • 7 skiepyti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > skiepyti

  • 8 skleisti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > skleisti

  • 9 sprogti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > sprogti

  • 10 transliuoti

    skleisti 1. daryti, kad būtų plačiai žinomas
    diegti (prk. Šiuolaikiniame pasaulyje kone kasdien diegiamos naujos technologijos. Sž2011)
    platinti Ir pradėjau veikti, pradėjau platinti lietuvišką raštą. K)
    plėsti Stengiamasi palaikyti nostalgiškas gyvenimo TSRS sudėtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijų negatyvias puses, išlaikyti ir plėsti rusų kalbos pozicijas viešajame gyvenime (ypač televizijose), o per kalbą išlaikyti sovietmečiu suformuotą bendrą mentalitetą, politines nuostatas, rytietišką vertybių skalę. Bi)
    skiepyti (prk. Nuo mažumės vaikams skiepijo meilę artimui. Sž2011)
    transliuoti (knyg. Teisybės dėlei pripažinkim, kad ir Lietuva neturi teisės transliuoti savo TV programų į Latviją - neturi išsipirkusi licencijos. Bi)
    2. leisti lapus, pumpurus
    klėsti (tarm.)
    lapoti Jau medžiai lapoja. Sž2011)
    sprogti Meranas turi žiemą daug giedrių, šiltokų dienų; vasario pradžioje jau pradėjo tūli medžiai sprogti ir žydėti. Mgkinli)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > transliuoti

  • 11 apkarsti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apkarsti

  • 12 atbosti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atbosti

  • 13 atgristi

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atgristi

  • 14 atsibosti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atsibosti

  • 15 atsipykti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > atsipykti

  • 16 galvą

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > galvą

  • 17 kutrinti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > kutrinti

  • 18 nubosti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > nubosti

  • 19 nugristi

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > nugristi

  • 20 nusibosti

    įkyrėti pasidaryti įkyriam, nebemaloniam
    apkarsti (prk., šnek.)
    atbosti (tarm.)
    atgristi
    atsibosti Atsibodo tos pačios kalbos. Sž2011)
    atsipykti Atsipyko klausytis tavo pasiteisinimų. Sž2011)
    galvą (širdį) paėsti (šnek.)
    kutrinti (tarm.)
    nubosti Septynmetis mamai pareiškė, kad jam nubodo eiti į mokyklą. Sž2011)
    nugristi (tarm.)
    nusibosti Jei nusibos jo negarbingas elgesys, aš su jio pasikalbėsiu. Sž2011)
    pabosti Gyventojai sukilo, nes pabodo nusistovėjusi tvarka. Sž2011)
    pagristi (tarm.)
    pakyrėti Pakyrėjo seniokui varnas iš sodo vaikyti. Sž2011)
    per pakaušį išlįsti (šnek.)
    įbjurti (šnek.)
    įgižti (tarm.)
    įgristi Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Ki)
    įkarsti (prk., šnek.)
    įkirti Kad tu žinotum, kaip man įkyra tas darbas... Sž2011)
    įkypti (tarm.)
    įsibodėti Tėvui įsibodėjo jų kalbos. Sž2011)
    įsigiežti (tarm.)
    įsipykti Jie nebegali gyventi po vienu stogu, įsipyko vienas kitam. Sž2011)
    įsiėsti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > nusibosti

Страницы
  • 1
  • 2

См. также в других словарях:

  • kasdien — kasdiẽn prv. Naršýti internetè bevéik kasdiẽn …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kasdien — kasdiẽn adv. K, J; R16, N kas dieną, kiekvieną dieną: Kokia čia tu viešnia, kasdien slenkstį dildai J.Balt. Kasdiẽn apvaikštinėjo kožną pakraštėlį A.Baran. Kur aš gyvenu, kasdien matau K.Donel1. ^ Ne kasdiẽn šventadien (ne kasdien kepti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • avėti — avėti, ãvi ( ėja), ėjo 1. intr., tr. būti apsiavusiam, nešioti autuvą: Jis avėjo apynaujais, bet per dideliais batais J.Avyž. Vasarą klumpės geriau avėti Dkš. Jis ãvi kojas su skudurliais, su autais J. Ana ãvi su kurpėmis, vyžomis, naginėmis J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • batuotas — batuotas, a adj. (1) Prk su batais apsiavęs: Gražus tavo bernužėlis ... kasdieną batuotas, kasdien pentinuotas JV277. Savo vyžomis jis būtų vaikščiojęs tyliau už batuotus svečius Mš. ^ Kas kasdien batuotas, tas nedėlioj vyžotas PPr197 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burokai — burõkai sm. pl. (2) 1. R sriuba, pagaminta iš (supjaustytų) burokų, burokienė, barščiai: Kasdien tie patys burõkai nusibosta Ds. Jūsų labai riebiai virti burõkai Jnšk. Valgykit, svotukai, mūs gardūs burokai, du stukučiu mėsos ir ragučiai ožkos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išeiga — ìšeiga sf. (1), išeigà (3b) K, BŽ88; R 1. DP18,398 vieta, pro kurią kas išeina, išėjimas: Išeiga prilikta B. Vandeniui ìšeigą padaryti KI137. Ji išskrenda pro tamsiojo urvo išeigą į skaisčią saulę I.Simon. Jis slapta išeiga išbėgo iš savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kasapinis — kasãpinis sm. (1) J, OG225, Rud, Sb, Pš žr. kaspinas 1. ║ prastas kaspinas: Kur čia pripirksi mergytėm kasdien nešiot kasnykų: kasdien gerai ir kasãpiniai Slm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • linkti — liñkti, sta, o intr. 1. R svirti žemyn, lenktis: Visos medžių viršūnės linkte linko Grž. Rasõs pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta Dkš. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • misti — 1 mìsti, miñta, mìto 1. intr. R, K stiprintis maistu, maitintis, valgyti: Darbo negausite, o misti reiks Žem. Sunkiai dirbau, vargiai mitau Smn. Jie blogai minta, prastai valgo Gr. Broliai mito iš savęs P.Cvir. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrinti — patrìnti, pàtrina, patrynė Rtr, NdŽ, DŽ1 1. tr. SD258, Sut, N, LL151, Š, KŽ spaudžiant kuo nors pabrūžinti: Pàtrini [česnakais] tuos kumpius, tai vis gardesniai būva Alz. Pàtrena [gintarą], i kimba popieriukai Užv. Tokiuo [stebuklu yra]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»