išvirsti

См. также в других словарях:

• išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvirsti — išvir̃sti vksm. Treñkė į véidą ir išvir̃to žmogùs iš kójų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• išvirtimas — išvirtìmas sm. (2) KŽ; D.Pošk, S.Dauk 1. → išvirsti 1: Bijau [vežimo] išvirtìmo – daug nekrauk Dbk. 2. → išvirsti 6: Kraujo išvirtìmas KI251. 3. → išvirsti 9: Apatinio voko išvirtimas rš. 4. PolŽ23 pasvirimas, nuolaidumas: Rat …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išdribti — išdrìbti intr. 1. K iškristi (kokiai tirštai masei): Išdribo košė par kraštus bliūdo J. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs Arm. | refl.: Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant) J. 2. išgriūti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvirtinėti — NdŽ 1. iter. dem. išvirsti 2. ║ Dantes išvirtinė[jo] Rud. 2. iter. dem. išvirsti 14: Lietuviai gudais išvirtinėj[o] po biškį Kli. virtinėti; apvirtinėti; atvirtinėti; išvirtinėti; nuvirtinėti; pavirtinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• šuo — šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD1122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• aitas — sm. (1) vaikštikas, padauža, nenuorama: Kur tu tokį aitą prisiprašysi į darbą! Kp. Ką tu suvaikysi tą aitą: šiandien čia, rytoj – dievažin kur Kp. Kad pradėjo lakstyt su tuo aitu, nebelauk gera Kp. ◊ aitais (aitų keliaĩs) eĩti (išeĩti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• antvirsti — antvir̃sti, ančvir̃sti Trš 1. žr. užvirsti 5: Capt už kojų anai, antvir̃to ant viršaus Krtn. Jei tą iš vienai kerčiai pakerti, ta tas medis antvirsti tura Klp. Kitas an kito [kareiviai] antvir̃to, šoblę tą sulaužė Trk. Ančvir̃to ir nebatsikela… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su …   Dictionary of the Lithuanian Language