išvaryti

См. также в других словарях:

• išvaryti — išvarýti vksm. Teisėjas išvãrė var̃tininką iš áikštės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

• išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvarinėti — 1 išvarinėti tr. K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Š, Grv, Btrm iter. dem. 1 išvaryti 1: Išvarinėk gyvolius į ganyklą visus J. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules V.Krėv. | refl. tr.: Nebeliko jokių gyvulių – visus juos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvarymas — išvãrymas sm. (1) KII286,311, DŽ; SD1200, Q68, H159, D.Pošk, N, RtŽ, M 1. LL205,288, NdŽ → 1 išvaryti 4: Po išvarymo po tam ir tų pakūtnykų laukan uždarę[si] duris bažnyčios P. ║ Išvarymas iš tėvykščios SD411. Išvãrymas iš tėviškės KI38. Motina …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išvarydinti — 1. cur. 1 išvaryti 3: Imtinius suraišiotus su tais pačiais strikiais ir gelžiniais vienus į Lietuvą išvarydino, kitus į lenkus S.Dauk. 2. cur. 1 išvaryti 4. ║ Apie du kartu tūkstančių tūkstančius evangeliškos vieros esančiųjų išžudydinęs bei iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• pravaryti — 1 pravaryti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330 1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravaryk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išginti — 1 išgiñti, ìšgena, ìšginė tr. 1. išvaryti: Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo] P.Cvir. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė M. Valanč. | prk.: Rugiai išgena žoles iš dirvos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išlaidyti — tr. 1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti Ašb. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą Dr. Suspėjo išlaidyti gyvulius [iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išmesti — išmèsti, ìšmeta, ìšmetė 1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• išrieti — 1 išrieti, ja (ìšreja Š), jo tr. 1. žr. 1 aprieti 1: Pasiutęs šuva išriejo žmogų KzR. 2. užpuolus, kandžiojant išpjauti, išvaryti (apie šunis): Nė vienas šuo negali svetimų šunų į svečius priimti, bet turi beregint išrieti M.Valanč. ^ Kad tave… …   Dictionary of the Lithuanian Language