-
1 gailėti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
2 gailėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
3 gailėti
gailė|ti (gaili, jo)жалеть -
4 apgailestauti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
5 gailauti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
6 gailestauti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
7 gailinti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
8 užjausti
gailėti a. n.apgailestauti (tarm., šnek.), gailauti, gailestauti (šnek.), gailinti, užjausti (tarm.) -
9 drežėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
10 kanėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
11 peldėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
12 skaugėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
13 skundėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
14 skųsti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
15 činčyti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
16 šykštauti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti -
17 šykštėti
šykštėti a. n.drežėti, gailėti, kanėti (tarm.), peldėti (tarm.), skaugėti (tarm.), skundėti, skųsti, činčyti (tarm.), šykštauti
См. также в других словарях:
gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… … Dictionary of the Lithuanian Language
gailėti — vksm. Gailėti nelaimi̇̀ngų žmonių̃, ligónio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gailėti — 2 gailėti, gaĩli ( ėja), ėjo intr. darytis gailiam, eiti gailyn (apie šarmą): Šarmas gailėja DŽ. | refl.: Šarmas pirma nebuvo gailus, o dabar jau gaĩlisi Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
atgailėti — 1 atgailėti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailėt, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailėti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailėk tu man tuos kelis rublius Rm. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
pergailėti — 1 pergailėti intr., pergailėti, pergaĩli ( ia), ėjo Slm baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. | refl.: Man gailėjos persgailėjo ir širdelę persopėjo Ad. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
skųsti — skųsti, skùndžia, skùndė Š 1. tr., intr. H, R, Sut, KBII148, N, K, M, LL225, Rtr, DŽ pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Skùndei mane nekaltą – ką gavai: mane nepapjovė, nepakorė tėvas J. Skųsk, nedovanok: tegu neleidžia į… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas … Dictionary of the Lithuanian Language
drebežyti — drebẽžyti, ija, ijo intr. pavydėti, gailėti: Dabar turbūt ana ir indų drebẽžija Lkv … Dictionary of the Lithuanian Language
drebėti — drebėti, drẽba, ėjo intr. 1. Mž277, SD47,373, R, B būti apimtam dažno krečiančio judesio (dėl šalčio, baimės ir t. t.), virpėti, tirtėti: Sušalau, visas drebù Pn. Kūdikis iš šalčio drẽba K. Drẽba kaip apušės lapas Pn. Drẽba – net dantys… … Dictionary of the Lithuanian Language
drežėti — drežėti, drẽža, ėjo intr., tr. nenoromis ką duoti, šykštėti, gailėti, šiaip taip išgalėti duoti: Baisiai ans drẽža, kad nė mirdamas nu jo cento neišgausi Varn. Kūlėm su spragilais ir tamso[je], kad drežėjo gaspadorius žibalo Varn. Ir buteliuką… … Dictionary of the Lithuanian Language