elementas

elementas

[dngul chu]

I pārada, ghanasāra - gyvsidabris - trijų rūšių: a) rdo las byung ba ("iš akmens gimęs"); b) srog chags las byung ba ("iš gyvūno gimęs"); c) sngo las byung ba ("iš žolės gimęs") // sin. bdud rtsi - sūra - "Nektaras"; rgyug byed - sādara - "Bėgiotojas"; 'dod byed - capala - "Aistruolis"; khu ba'i dbang po - sāratoraṃ - "Skysčių valdovas"; 'phrog byed sa bon - hārabīja - "Grobiko sėkla"; khams chen po - mahādhātu - "Didysis elementas"; dag pa'i khams - šuddhadhātu - "Grynasis elementas", mtshal skyes - sūtakaṃ - "Cinoberio pagimdytas"; dmar po skyes, dmar por skyes - hiṅgulaṃ - "Raudonojo pagimdytas"; dmar po - rakti - "Raudonasis"; mchog sbyin - vārada - "Puikiausia dovana"; ngang pa'i rkang pa - haṃsapadaṃ - "Žąsies koja"; bcud kyis len pa - rasayana -"Eliksyras"; mchog ldan - parata - "Puikiausio turėtojas"; ro mchog - rasapara - "Puikiausio skonio"; mist. 'bigs byed rgyal po - "Gręžėjų karalius"; mtshal chu - "Cinoberio skystis"; mtshal gyi bu - "Cinoberio sūnus"; zla ba'i gzugs can - "Mėnulio formos turėtojas"; zla ba - "Mėnulis"; zla bsil - "Mėnulio vėsa"; bdud rtsi bcud rgyal - "Nektaras - sulčių valdovas"; kunda'i rang bzhin - "Jazmino prigimties"; dbang phyug thig le - "Išvaros sperma"; sa bdag bcud 'dus - "Žemės valdovo esencija"; rab tu g.yo ba - "Judrusis"; chu sman ral gri reg gcod - "Skystas vaistas - aštrusis kardas"; bdud rtsi dar ya kan - "Nektaras darjakan", thig le dar ya kan - "Sperma darjakan"; bdud rtsi zla ba'i zil ba - "Nektaras - mėnulio rasa"; sman gyi gtso bo spyi sa - "Visų pagrindinių vaistų pagrindas"; zug rngu zhi byed - "Skausmo malšintojas"; chu'i sman pa dkar po - "Baltasis skystas gydytojas"; bsil byed gangs kyi khyung rgod - "Vėsinantis sniegynų erelis"; bsil chen gangs kyi chu rgyun - "Vėsusis sniego upelis"; gnam gyi bya khyung dkar po - "Baltasis padangių Garuda"; lcags kyi dur phag sngon po - "Geležinis melsvasis kapinių šernas"; bdud rtsi gangs kyi seng ge - "Nektaras - sniegynų liūtas"; bdud rtsi chu rgyun - "Nektaro srautas"; gnam lcags rdo rje khrab ring - "Ilgasis dangiškos geležies vadžras"; dug ral 'bar ba rtse dgu - "Nuodingasis liepsnojantis devynių viršūnių kardas"; rdzas kyi rdo rje pha lam - "Medžiagų deimantas"; da chu. II angl. Salween - upė Kame.

[cong zhi]

I šaila - juoda smala. II soma - augalas "soma". III kalcitas - penkių pagrindinių rūšių: pho cong, mo cong (fluoritas), ma ning cong (kalcitas), bu mo cong, bu cong; // ep. mtshan mo'i od can - šelodaka - "Naktį švytintysis"; gcong nad gcig thub, gcong nad chig thub - "Džiovą įveikiantis galiūnas"; zla ba'i bu - "Mėnulio sūnus"; lha bu'i khams - "Dievų sūnaus elementas"; rdo'i dangs ma - "Akmeninė sperma"; rdo bcud - "Akmeninės sultys"; srid pa'i khams - "Gyvenimo elementas"; rdo'i da byid - "Akmeninis driežas"; rus pa'i gsos - "Kaulų gydytojas"; rdo'i tshil bu - "Akmeniniai taukai"; tshil bu dar ya kan - "Taukai darjakan"; srid pa'i byang sems dkar po - "Gyvenimo baltoji bodhičita".

[chos]

I dharma - 1) Dharma, Budos doktrina, Mokymas; religija; 2) Realybė; Esmė; Tiesa, faktas; Pilnatvė; 3) reiškinys, būties elementas; 4) savybė, ypatybė, elementas (sudedamoji dalis); 5) jung. dvasinis. II 'cha' ba I ir 'chos pa I liep.

1) (an essential part of anything: Sound teaching of grammar is one of the elements of a good education.) elementas, sudedamoji dalis

2) (a substance that cannot be split by chemical means into simpler substances: Hydrogen, chlorine, iron and uranium are elements.) elementas

3) (surroundings necessary for life: Water is a fish's natural element.) stichija

4) (a slight amount: an element of doubt.) dalelė

5) (the heating part in an electric kettle etc.) kaitinamoji sekcija

•

- elementary

[mkha']

I kha, nabha, ākāša, gagana, antarikṣa, vyoma - dangus, dangaus erdvė; padangė; dzog. išorinė erdvė. II erdvė, eteris (kaip penktasis elementas). III nulis (simbolinis pav.).

[khams dmar po]

1) tantr. raudonasis elementas (moteriška esencija); 2) kiaušialąstė.

[khams]

I dhātu - 1) elementas, sudėtinė dalis; 2) loka - sfera, pasaulis; 3) deša - šalis, sritis, teritorija; valdos; valstybė; rgyal po'i ཁམས་ karalystė; rgyal ba'i ཁམས་ Budos valdos, pasaulis. II 1) sveikata, sveikatos būklė, fizinis stovis; ཁམས་ bde lags sam - kokia jūsų sveikata?; kaip jaučiatės?; 2) apetitas. III koṭṭa - kar. įtvirtinimas. IV Kamas, Khamas (tibetiškas Rytinio Tibeto, arba kin. Sikano, pavadinimas).

['gyur ba'i chos]

vipariṇāmadharman - būties elementas, kintamas reiškinys.

[chu khams]

vandens elementas (stichija).

[rjes dpag gi chos]

išvados elementas.

[dag pa'i khams]

šuddhadhātu - poet. gyvsidabris ("grynas elementas").

[nam mkha']

I ākāša, gagana, viyat, viha, vyoman, nāka, ambara, diva, nabhas - 1) erdvė virš žemės ir aplink žemę; dangus; padangės; 2) atmosfera; erdvė (kaip penktasis elementas). II "spalvotų siūlų kryžius" (naudojamas penkių elementų, stichijų energijos harmonizavimui; mdos ritualuose; sukryžiuotos medinės lazdelės simbolizuoja žmogaus gyvybę, o apvynioti siūlai - nenutrūkstantį elementų funkcionavimą).

['byung po]

bhūta - 1) būtybė, gyvis, padaras; 2) (stichijos) dvasia (elementalas); pikta dvasia; 3) elementas, sudėtinė dalis.

[rtsa rgyu]

chem. elementas.

[brag zhun]

arthya, gaṃtiya(?) - mumijo (juoda smalinga medžiaga, randama ant uolų, naudojama vaistams) - penkių rūšių: gser zhun ("auksinis mumijo"); dngul zhun ("sidabrinis mumijo"); zangs zhun ("varinis mumijo"); lcags zhun ("geležinis mumijo"); zha nye'i zhun ("švininis mumijo"); // sin. a ga ya; a ba; shi la dza tur, shi la dza dur; a ghi ri; mist. srid pa'i byang sems dmar po - "Gyvenimo raudonoji bodhičita"; u ma'i mngal khrag - "Umos gimdos kraujas"; brag dar ya kan - "Uolų darjakan"; khrag dar ya kan - "Kraujo darjakan"; brag gi khrag - "Uolų kraujas"; brag gi ru dhi ra - "Uolų rudhira"; khrag 'dra - "Kraują primenantysis"; brag gi rakta - "Uolų rakta"; sa steng nad 'joms - "Pasaulio ligų naikintojas"; brag gi bdud rta - "Uolų demonų žirgas"; 'byung ba'i khrag - "Stichijų kraujas"; rin chen bcud - "Brangiosios sultys"; srid pa'i khams dmar - "Raudonasis gyvenimo elementas"; khams lnga'i bcud sman - "Vaistingosios penkių elementų sultys"; mchin mkhris nad sel - "Kepenų bei tulžies ligų šalintojas"; mchin pa'i rtsi - "Kepenų balzamas".

[me'i khams]

tejodhātu - ugnies elementas.

[smrang]

bon. ritualinis (kilmės) skelbimas (mito išsakymas: būtinas išpirkos ir gto ritualų elementas).

[yan lag]

avayava, parikara, aṅga, pratyaṅga - (kūno) galūnė; priedėlis; (medžio) šaka; rankovė; sudedamoji dalis, narys; detalė; elementas; poskyris.

[sa khams]

žemės elementas (vienas iš keturių elementų, stichijų).