-
1 duoti
duoti a. n.brukti, kišti (tarm.), teikti, tiekti -
2 duoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
3 duoti
smogti a. n.delbti (tarm.), demžti (psn.), dengti, dobti (knyg.), drožti (tarm., vaik.), drėksti, duoti, džiauti (tarm.), juosti (šnek.), kirsti, lieti, liežti (šnek.), mauti (tarm.), mesti, mėžti (tarm.), nerti (knyg.), pilti (prk.), plėšti, rėžti, skelti, skilti, trenkti, tvieksti, tvoksti, tėkšti, vožti, šerti (sv.), šnioti, žiebti -
4 duoti
duo|ti (da, davė)дать; давать -
5 ranką duoti
tuoktis a. n.jungtis (šnek.), ranką duoti, registruotis (tarm.), tekėti (prk.), vesti (šnek.) -
6 garo duoti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)siautoti (stp., tarm.)siautėti (stp.)siusti (prk.)smarkauti (tarm.)viesuluotivėtrauti2. apie žmonesarškytis (tarm.)dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)garo duoti (šnek.)siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)siautoti (tarm.)siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)smarkautitraktivėtrauti (prk.)ūžti (prk.) -
7 brukti
duoti a. n.brukti, kišti (tarm.), teikti, tiekti -
8 kišti
duoti a. n.brukti, kišti (tarm.), teikti, tiekti -
9 teikti
duoti a. n.brukti, kišti (tarm.), teikti, tiekti -
10 tiekti
duoti a. n.brukti, kišti (tarm.), teikti, tiekti -
11 amnestuoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
12 atiduoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
13 atleisti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
14 aukoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
15 dovanoti
dovanoti 1. teikti veltuiatiduoti Esu pasiryžus atiduoti tau tai, kas liko. Žt)aukoti Šitos kalbos pasiekė klebono ausį, ir jis nutarė, kad Žodelis jam pavydi ir nori sukiršinti parapiją nevažiuoti talkų ir mažiau aukoti bažnyčiai. Aš)duoti Beturčiams pažadėjo duoti sklypus iš dalinamos dvarų žemės. Dšž)2. būti atlaidžiam, nustoti pyktiamnestuoti (spec.)atleisti Taip, Krizas Šimonis žino, kad reikia atleisti kaltajam, dar juo labiau, kada jis atsiprašo. AŠl) -
16 drunyti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.) -
17 kirmyti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.) -
18 knarkti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.) -
19 miegoti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.) -
20 miegpuviauti
miegoti būti miego būsenojedrunyti (niek.), kirmyti (niek.), knarkti (prk.), miegpuviauti (niek.), migti, parpti (menk.), pūruoti (šnek.), pūsti (šnek.), pūškuoti (tarm.), rūgti (niek.), į akį (į spanges) dėti (duoti, pūsti, kirsti) (šnek.), į ūsą (į ragelį) pūsti (šnek.)
См. также в других словарях:
duoti — dúoti vksm. Àš dúodu táu knỹgą, pinigų̃, saldai̇̃nių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… … Dictionary of the Lithuanian Language
duoti kelią — statusas Aprobuotas sritis saugaus eismo priežiūra apibrėžtis Reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. ryšiai: sinonimas –… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
užleisti — 1. tr. DP130 atiduoti vietą, daiktą… kitam naudotis, perleisti: Užleido vietą – sėskias, sako, tamsta senesnė Krš. Jie savo lizdą užleido svetimiems V.Krėv. Užleisk tu man šitą daiktuką Lp. Sėdėjusieji susispaudė, užleido suolą rš. Važiuojantiems … Dictionary of the Lithuanian Language
prileisti — I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis. 1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs neprileido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
perleisti — I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko. 1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], parleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language
