Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

de+mes

  • 1 mes

    мы

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > mes

  • 2 apsimetėlis

    apsimetėlis kas apsimeta, dedasi kuo
    apsišaukėlis Mes abu studijuojame apsišaukėlį Naujųjų laikų Antikristą. Atim)
    prisimetėlis (tarm.)
    simuliantas

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsimetėlis

  • 3 apsišaukėlis

    apsimetėlis kas apsimeta, dedasi kuo
    apsišaukėlis Mes abu studijuojame apsišaukėlį Naujųjų laikų Antikristą. Atim)
    prisimetėlis (tarm.)
    simuliantas

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsišaukėlis

  • 4 prisimetėlis

    apsimetėlis kas apsimeta, dedasi kuo
    apsišaukėlis Mes abu studijuojame apsišaukėlį Naujųjų laikų Antikristą. Atim)
    prisimetėlis (tarm.)
    simuliantas

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > prisimetėlis

  • 5 simuliantas

    apsimetėlis kas apsimeta, dedasi kuo
    apsišaukėlis Mes abu studijuojame apsišaukėlį Naujųjų laikų Antikristą. Atim)
    prisimetėlis (tarm.)
    simuliantas

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > simuliantas

  • 6 beržotas

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > beržotas

  • 7 beržtvynas

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > beržtvynas

  • 8 beržynas

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > beržynas

  • 9 beržynojas

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > beržynojas

  • 10 beržytė

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > beržytė

  • 11 biržtva

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > biržtva

  • 12 biržė

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > biržė

  • 13 miškas

    beržynas beržų miškas
    beržotas (tarm.)
    beržtvynas (tarm.)
    beržynojas (tarm.)
    beržytė (tarm.)
    biržtva (tarm.)
    biržė (tarm.)
    miškas (plg. Mes su tėveliu išsiruošėme į mišką malkų kirsti. Dšž)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > miškas

  • 14 amalioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > amalioti

  • 15 apsakinėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakinėti

  • 16 apsakoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > apsakoti

  • 17 armazuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armazuoti

  • 18 armėti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > armėti

  • 19 ausčioti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ausčioti

  • 20 aušuoti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > aušuoti

Страницы

См. также в других словарях:

  • mes — mes·acon·ic; mes·ade·nia; mes·ade·ni·um; mes·ameboid; mes·aortitis; mes·arch; mes·arteritis; mes·ax·o·nia; mes·ax·on·ic; mes·cal; mes·ca·lero; mes·ca·line; mes·calism; mes·ectoderm; mes·encephalic; mes·encephalon; mes·en·chy·mal;… …   English syllables

  • mes — → mon ● mon, ma, mes adjectif possessif de la 1re personne du singulier (latin meus) [Au lieu de ma, on emploie mon devant un nom ou un adjectif féminin quand celui ci commence par une voyelle ou un h muet : Mon amie. Mon histoire.] Qui est à moi …   Encyclopédie Universelle

  • mes — 1. MES, plur. de l adj. possessif mon, ma, voy. mon. mon ou ma ou mes 1. (mon ; l n se lie, et la voyelle perd le son nasal : mo n ami ou ma ou mê ; l s se lie : mê z amis) adj. poss. qui répond au pronom personnel moi, je    MON, au masc.; MA au …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

  • mes — (Del lat. mensis). 1. m. Cada una de las doce partes en que se divide el año. 2. Conjunto de días consecutivos desde uno señalado hasta otro de igual fecha en el mes siguiente. Se le han dado dos meses de término, contados desde el 15 de mayo. 3 …   Diccionario de la lengua española

  • Mes amis Tigrou et Winnie — Titre original My Friends Tigger and Pooh Créateur(s) Brian Hohlfeld, Nicole Dubuc et Dean Stefan d après A.A Milne Chaîne d’origine Playhouse Disney Channel Nombre de saisons 2 Nombre d’épisodes 37 Durée 22 minutes …   Wikipédia en Français

  • Mes-ag-tshoms — (Wylie: Khri lde gtsug btsan, zh tp|t=墀德祖贊Fact|date=September 2008, 尺帶珠丹, 棄隸蹜贊|p=Fact|date=September 2008, Chǐdàizhūdān, Qìlìsùzàn) (704 755 CE) [Bacot, J., et al. Documents de Touen houang relatifs à l Histoire du Tibet . (1940), pp. 40, 54.… …   Wikipedia

  • Mes Amis Tigrou et Winnie — Titre original My Friends Tigger and Pooh Créateur(s) Brian Hohlfeld, Nicole Dubuc et Dean Stefan d après A.A Milne Chaîne d’origine Playhouse Disney Channel Nombre de saisons 2 Nombre d’épisodes 37 Durée 22 minutes …   Wikipédia en Français

  • Mes Sarcheshmeh FC — Mes مس Full name Sanat Mes Sarcheshme Football Club Founded 1998 Ground Mes Sarcheshmeh Stadium …   Wikipedia

  • Mes parrains sont magiques — Logo français de la série. Titre original The Fairly OddParents Genre Série d animation, comédie …   Wikipédia en Français

  • Mes Amis Tigrou et Winnie: Enquêtes et Découvertes — Mes amis Tigrou et Winnie : Enquêtes et Découvertes Mes amis Tigrou et Winnie : Mes amis Tigrou et Winnie : Enquêtes et Découvertes Titre original My Friends Tigger and Pooh : Friendly Tails Chaîne d’origine Playhouse Disney… …   Wikipédia en Français

  • Mes Amis Tigrou et Winnie: Un Noël de super détectives — Mes amis Tigrou et Winnie : Un Noël de super détectives Mes amis Tigrou et Winnie : Un Noël de super détectives Titre original My Friends Tigger and Pooh : Super Sleuth Christmas Movie Chaîne d’origine Playhouse Disney Channel Durée 42… …   Wikipédia en Français

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»