Перевод: со всех языков на все языки

со всех языков на все языки

daugelis/lt

  • 1 daugelis

    Lietuvių-Anglų žodynas > daugelis

  • 2 daugelis

    множество, многие

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > daugelis

  • 3 daugelis

    1) bardzo
    2) dużo
    3) wiele

    Atviras žodynas lietuvių-lenkų > daugelis

  • 4 many

    ['meni] 1. comparative - more; adjective
    (a great number of: Many languages are spoken in Africa; There weren't very many people; You've made a great/good many mistakes.) daugelis, daugybė
    2. pronoun
    (a great number: A few people survived, but many died.) daugelis
    - many a

    English-Lithuanian dictionary > many

  • 5 དུ་མ་

    [du ma]
    aneka, nānā - daugelis; keletas; skirtingas.

    Tibeto-lietuvių žodynas > དུ་མ་

  • 6 དེ་ཀུན་

    [de kun]
    visi; daugelis.

    Tibeto-lietuvių žodynas > དེ་ཀུན་

  • 7 ཁྱད་མཚར་ཅན་, ཁྱད་མཚར་ལྡན་པ་

    [khyad mtshar can, khyad mtshar ldan pa]
    1) nuostabus; 2) daugybė, daugelis.

    Tibeto-lietuvių žodynas > ཁྱད་མཚར་ཅན་, ཁྱད་མཚར་ལྡན་པ་

  • 8 bardzo

    daug
    daugelis
    daugybė
    labai

    Słownik Polsko-Litewski > bardzo

  • 9 dużo

    daug
    daugelis
    daugybė

    Słownik Polsko-Litewski > dużo

  • 10 wiele

    daug
    daugelis
    daugybė

    Słownik Polsko-Litewski > wiele

  • 11 ambryti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > ambryti

  • 12 geinyti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > geinyti

  • 13 giežti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > giežti

  • 14 glaboti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > glaboti

  • 15 gvoti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > gvoti

  • 16 kaulyti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > kaulyti

  • 17 keliais eiti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > keliais eiti

  • 18 klebinti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > klebinti

  • 19 klunkti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > klunkti

  • 20 kluokti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > kluokti

Страницы
  • 1
  • 2

См. также в других словарях:

  • daugelis — daũgelis dkt. Daũgelis apklaustų̃jų tei̇̃gė nepasi̇̀tikintys reklamà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • daugelis — daũgelis sm. sing. (1) ko nors didelis kiekis, daugybė, aibė, apstas: Daugelis šaknių SD106. Ana kiek daũgelis žmonių eina! Mrs. Dabar daũgelis darbo Pb. Susitikom po daũgelio metų Gs. Man daũgelio reikia J. Daũgelis nieko nežino Vlkv. Mėsą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravaldyti — 1. intr. NdŽ kurį laiką valdyti, turėti valdžią: Daugelis kunigaikščių Dainavos šaly pragyveno, daugelis valdovų pravaldė rš. 2. tr. NdŽ kurį laiką turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis). 3. tr. kurį laiką žiūrėti drausmės, versti klausyti. 4. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Arthropoda — nariuotakojai statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Arthropoden — nariuotakojai statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Gliederfüßer — nariuotakojai statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • arthropods — nariuotakojai statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • nariuotakojai — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami maistui (pvz.,… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • членистоногие — nariuotakojai statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Daugialąsčiųbestuburių gyvūnų, kurių kojos ir visas kūnas sudaryti iš narelių, tipas (Arthropoda). Skiriama >1 mln. rūšių. Daugelis yra naudingi gyvūnai: vieni naudojami… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • fugu — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: fugùRūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: japonų, anglų k. perraša fugu; blowfish. Pateikta: 2012 10 17. Atnaujinta: 2014 03 26. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: labai… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • motociklizmas — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: motociklìzmas Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Pateikta: 2012 04 09. Atnaujinta: 2013 11 01. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: motociklų konstravimas, gamyba ir naudojimas. Vartojimo …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»