-
21 выбывать
-
22 выкатывать
vgener. sarullēt (veļu), izrullēt (veļu), izvelt (напр., бочку), norullēt (veļu), velt ārā* * *izvelt, velt laukā, izripināt; norullēt, rullēt, izrullēt; braukt laukā, stumt laukā, izbraukt, izstumt; ripot laukā, izripot; drāzt[ies] laukā, jozt laukā, izjozt, izdrāzt[ies] -
23 затормозиться
sākt lēnāk braukt; aizķerties, aizkavēties -
24 затрусить
sākt baidīties, nobaidīties, nobīties; sākt bērt, sākt birdināt; sākt braukt sīkiem rikšiem, sākt skriet sīkiem rikšiem -
25 идти
v1) gener. nākt, tecēt (ātri iet) (быстрыми, мелкими шажками), iet, piestāvēt2) simpl. kājot, (быстро) kātot, slāt* * *iet; nākt; braukt; noritēt, risināties, ilgt, ritēt, iet, notikt; sniegties, stiepties, iet; iet strādāt, darboties; līst, iet; ķerties; iestāties, stāties, iet, aiziet; tikt uzvestam, iet; būt cēlies; izspēlēt, iet; noiet; tikt nodotam, iet; iziet; tikt lietots; piestāvēt, saderēt; tikt izsniegtam, skaitīties -
26 наезжать
-
27 объезжать
vgener. iejāt (jājamo zirgu), apbraukt, apbraukāt, apjāt (ap ko, kam apkārt) (что, вокруг чего; верхом), iebraukt* * *[pa]braukt garām, apdzīt -
28 огибать
vgener. apliekt (ap ko, kam apkārt) (вокруг чего)* * *apmest līkumu, braukt apkārt, iet apkārt, mest līkumu, apbraukt, apiet; aplauzt; apliekt -
29 он не расположен ехать
viņam nav patikas braukt -
30 он решился ехать
viņš nolēma braukt -
31 оплывать
vgener. notecēt (par šķidrumu) (о свече)* * *apbraukt, appeldēt, braukt, peldēt; blīst, izblīst, izplūst, piepampt, pieblīst, pampt -
32 отбывать
-
33 отваливать
aizgrūst [projām], aizvelt [projām], atgrūst [nost], atvelt [nost], grūst nost, novelt [nost], velt nost, nogrūst [nost]; atmest [sāņus], mest sāņus, sviest sāņus, atsviest [sāņus]; braukt projām, atiet, aiziet -
34 отлучаться
[aiz]braukt, [aiz]iet -
35 отплывать
vgener. atpeldēt (nost) (от чего), aizbraukt (pa ūdensceļu - arī), atiet* * *peldēt projām, aizpeldēt; braukt projām, doties jūrā, atiet, aizbraukt -
36 переезжать
v1) gener. pārbraukt (kaut kam pāri), pārceļot (uz citu vietu), pārjāt (kam pāri) (что-л., через что-л. - верхом), pārcelties, pārvākties (uz jaunu dzīvokli - arī) (на другую квартиру)2) colloq. pārkravāties (на другую квартиру)* * *braukt pāri, celties pāri, jāt pāri, pārjāt, pārbraukt, pārcelties; braukāt -
37 переплывать
-
38 плавать
-
39 плыть
vgener. peldēt, slīdēt (par mākoņiem)* * *peldēt; kuģot, braukt; slīdēt, peldēt, plūst; iet pāri -
40 подниматься
v1) gener. celties, celties (par vēju, vētru) (о ветре, буре), kāpt (celties), pacelties, sacelties (uz augšu), uzkāpt, cilāties, kāpt augšā, piecelties, rūgt (par miklu) (о тесте), slieties augšup, uzcelties (подыматься), uzjāt (верхом)2) colloq. uziet, uzrūgt (о тесте)* * *celties [augšā], uzcelties, piecelties, pacelties; braukt [augšā], celties. pacelties, jāt [augšā], uzjāt, kāpt [augšā], uzbraukt, uziet, uzlidot, uzkāpt
См. также в других словарях:
bandinis — 5 bandìnis, ė adj. (2) 1. skirtas bandai: Gaspadarnus linus pabaigėm braukt, liko tik bandìniai Ds. Šiemet labai geri ir bandinyko, ir pusbernio bandìniai linai Slm. Arklių išbraidyti mano bandìniai miežiai Slm. Bandos linai buvo vadinami… … Dictionary of the Lithuanian Language
brauktuvai — brauktùvai sm. pl. (2) 1. K įrankis su geležiniais dantimis linų galvutėms braukti (kapoti), braukčiai, šukuočius: Lingalvojus, į kaboklį įdėtus, pusiaužniuga kerta brauktùvai vienu krauklu J. Paieškokit brauktuvùs, eisim linų galvutes braukt… … Dictionary of the Lithuanian Language
diedas — ×diẽdas (brus. дзeд) sm. (4) K, diedas (1) Š 1. SD49 tėvo ar motinos tėvas, senelis: Kap buvo diẽdas gyvas, tai ir vaikus pasupdavo Dglš. Mūs diedų̃ prodiedai čia Kaniukuose gyveno Rdd. Pirmieji [tėvai yra], kurie mus pagimdė, ir diedai mūsų… … Dictionary of the Lithuanian Language
grįžtė — grį̃žtė sf. (2) KI441, Šk, Mrj, Vrb, grįžtė̃ (4) K, J, Rdm, Ml, grįžtė (1) 1. nušukuotų linų ar kanapių susukta kelių saujų pynė: Marti vaikiui grį̃žtę linų davė pančiams J. Iš vienos grį̃žtės linų būna du kuodeliai Gž. Kelias grįžtès nušukuok,… … Dictionary of the Lithuanian Language
imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
parakštinti — 1 parãkštinti 1. refl. tr. I, Vdk, Užv įsivaryti rakštį, pasidurti: Skalbti dabar negalėsiu: pasirakštinau pirštą Rt. Pasirakštinau pirštą Vvr. Begraibydamas aplink šakalius, ir ranką pasirakštinau Vvr. Taip giliai pasirãkštino po nagu Žgč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
patikti — patìkti 1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas patìko Šv. Dažom… … Dictionary of the Lithuanian Language
priskresti — priskrèsti, priskreñta (prìskrečia), priskrẽto (prìskretė) intr. Š; Ser 1. N, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ prisitraukti pridžiūstančių, prikimbančių nešvarumų: Visi indai priskretę putromis J. Da puodai tebėr priskrẽtę nuo košės Ėr. Nugi ir apsileidus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritekti — pritèkti 1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio… … Dictionary of the Lithuanian Language
ryšys — ryšỹs sm. (4) K, rỹšis (2) Varn, ryšiaĩ pl. (4) DŽ, rỹšiai (2) 1. SD461, R, H159, Q67, KlvrŽ virvelė ar virvė kam surišti ar užrišti, raištis: Negalima liest tos virvelės, te jau tėvas kirpo rỹšiui Všn. Su ryšiu užrišk maišą J. Visus maišus… … Dictionary of the Lithuanian Language
spurgas — spùrgas sm. (3) 1. SD132, R210, MŽ279, N, Kos59, J, RtŽ, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sml, Pn, Vb, Pšl, Slm, Sdk apynio vaisius: Reikėt jau ir apynius braukt: spurgaĩ jau tokie dideli Paį. Apyniai jau pradeda leist spurgiukùs Šd. Ai, kiek spurgų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language