-
1 atrasti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
2 atrasti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
3 atrasti
-
4 atrasti
atra|sti (nda, do)находить; открывать (в науке) -
5 sučiupti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
6 užeiti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
7 užklupti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
8 užkropti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
9 užlenkti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
10 užspėti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
11 užtikti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
12 užtūpti
užklupti netikėtai rasti ką kuratrasti Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Ki)sučiupti Pjaunu šieną anksti rytą — ji šokinėja ant pradalgių, laistau vakare daržą — ji tarp energingai lendančių iš žemės agurkų, gal tikisi sučiupti kokį neapdairų buožgalvį ar vandens vabalą, pakliuvusį į laistytuvą. Rk)užeitiužkropti (tarm.)užlenkti (šnek.)užspėti (tarm.)užtikti Išsigandę ir tūnintiejie kampuose vaikai, užtikti dabar žandarų, pradėjo neišpasakytai klykti, moters — paskui juos vaitoti, šunes staugti. Lv)užtūpti (šnek.) -
13 apeiti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
14 aptikti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
15 rasti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
16 suieškoti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
17 surasti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
18 suvokti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
19 užeiti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti -
20 užtikti
rasti a. n.apeiti, aptikti (šnek.), atrasti, suieškoti (tarm.), surasti (šnek.), suvokti, užeiti, užtikti
См. также в других словарях:
atrasti — atràsti vksm. Buvaũ pei̇̃lį pamẽtęs ir vė̃l atradaũ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atrasti — 1 atràsti tr. K; Q72, H, R, M 1. DŽ ieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius J. Atradaũ išgaišentą laikrodį Imb. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš Jdr. Atràsk keselį, sudėk paršus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atradimas — atradìmas sm. (2) DŽ1 1. RtŽ, Plt → 1 atrasti 1: Abudu nupasakojo savo istoriją atradimo, iš ko visi svečiai dyvyjos BsPIII28. 2. → 1 atrasti 5: Atradimas padaromas tuomet, kai tu matai tą pat, ką mato visi, ir kartu galvoji apie tai, apie ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprasti — 1 apràsti tr. 1. B ieškant užtikti ką paslėptą, pamestą: Kad tu ir aprandi – užkišau net už laktelės Rdm. Kas ir uoslę turi, ne visur apras Rod. 2. užeiti, pamatyti: Susdėj[o] silkes atalankan, apradus kūgiamietį, sėdos ir ėda LMD(Žrm). Aprãdo… … Dictionary of the Lithuanian Language
atradinėti — atradinėti; Sut 1. iter. dem. 1 atrasti 1: Tūkstančiai žmonių atradinėjo naujus Tarybų Sąjungos turtus (sov.) rš. 2. iter. dem. 1 atrasti 5: Ir visados naujus melus atradinėja prieš katolikus DP27. radinėti; atradinėti; išradinėti; praradinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atrastinis — 1 atrastìnis, ė adj. (2) Jnš atrastas: Tai atrastìnis peilis Klp … Dictionary of the Lithuanian Language
parasti — 1 paràsti KŽ 1. tr. LD424(Zt) atrasti. 2. refl. atsirasti: Tokis žmogus buvo pasrãdęs Aps. rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; … Dictionary of the Lithuanian Language
Charitina of Lithuania — (died 1281) is a saint in the Eastern Orthodox Church. Her feast is on October 5. Because her hagiography did not survive, very little is known about her life.[1] Charitina was a noblewoman from the pagan Grand Duchy of Lithuania who became a nun … Wikipedia
atradinėti — vksm. Kar̃tais jaũ atrasti̇̀ dalỹkai atradinėjami vi̇̀s kitojè šalyjè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antbadyti — (ž.) tr. atrasti badant: Sako, čia pakasti piningai, bet negal antbadyti Grg. | refl. tr.: Buvau antsibãdęs kažin ką kietą, atkasus veizu – kūlis Grg. badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
anteiti — anteĩti (ž.) 1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Anteĩk ant klėtės Vvr. 2. intr. užslinkti: Perkūnija anteĩta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis… … Dictionary of the Lithuanian Language
