-
1 to range over
aptvert -
2 охватить
v2) liter. aptvert* * *apķert, apņemt, aptvert; ietvert, apņemt, aptvert; apņemt, pārņemt; apķert, aptvert; apņemt, pārņemt, sagrābt; ietvert, aptvert; apiet, apņemt -
3 cover
1. verb1) (to put or spread something on, over or in front of: They covered (up) the body with a sheet; My shoes are covered in paint.) apsegt; apklāt2) (to be enough to pay for: Will 10 dollars cover your expenses?) aptvert; ietvert3) (to travel: We covered forty miles in one day.) noiet; nobraukt; noskriet4) (to stretch over a length of time etc: His diary covered three years.) aptvert5) (to protect: Are we covered by your car insurance?) apdrošināt; nodrošināties6) (to report on: I'm covering the race for the local newspaper.) rakstīt reportāžu; ziņot7) (to point a gun at: I had him covered.) mērķēt; turēt šāviena attālumā2. noun1) (something which covers, especially a cloth over a table, bed etc: a table-cover; a bed-cover; They replaced the cover on the manhole.) apvalks; pārvalks; apsegs; apvāks; vāks; aploksne2) (something that gives protection or shelter: The soldiers took cover from the enemy gunfire; insurance cover.) paslēptuve; patvērums3) (something that hides: He escaped under cover of darkness.) aizsegs•- coverage- covering
- cover-girl
- cover story
- cover-up* * *apsegs, apvalks; sega; vāks; apvāks, iesējums; aploksne; paslēptuve, patvērums; aizsegs; apdrošinājums; galda piederumi; apklāt, apsegt; apslēpt, paveikt; slēpt; noslēpt; aptvert; nobraukt, noiet, noskriet; atbilst; izsmeļoši ziņot; segt; nosegt -
4 обхватить
v1) gener. apņemt (apkampt), apkļaut, apkļauties (÷òî)2) colloq. apķert (ar rokām), apķerties (kam ap ko, ap ko, kam apkārt) (кого за что, кого-что)3) liter. aptvert (ar rokām)* * *aptvert, apķert, apņemt -
5 постичь
vgener. aptvert, izprast, piemeklēt* * *nojēgt, aptvert, apjēgt, izprast; piemeklēt, uzkrist, uzbrukt -
6 сообразить
v1) gener. apķert (saprast), apjēgt, aptvert, atskārst, nojēgt2) simpl. atjēgt, atģist* * *apjēgt, aptvert, saprast; apsvērt, pārdomāt -
7 уразуметь
vgener. aptvert, izlobīt, izprast* * *izprast, aptvert, saprast, apjēgt -
8 comprehend
[kompri'hend]1) (to understand.) saprast2) (to include.) aptvert; ietvert•- comprehension
- comprehensive
- comprehensively
- comprehensiveness
- comprehensive school* * *saprast, aptvert -
9 conceive
[kən'si:v]1) (to form (an idea etc) in the mind.) nodomāt; iecerēt2) (to imagine: I can't conceive why you did that.) iedomāties; aptvert3) ((of a woman) to become pregnant.) kļūt grūtai•- conceivably* * *iecerēt, nodomāt; iedomāties, aptvert -
10 get
[ɡet]past tense - got; verb1) (to receive or obtain: I got a letter this morning.) saņemt; dabūt2) (to bring or buy: Please get me some food.) dabūt; iegādāties3) (to (manage to) move, go, take, put etc: He couldn't get across the river; I got the book down from the shelf.) tikt; aizkļūt; sasniegt (kādu vietu)4) (to cause to be in a certain condition etc: You'll get me into trouble.) nokļūt (kādā stāvoklī)5) (to become: You're getting old.) kļūt; tapt6) (to persuade: I'll try to get him to go.) piespiest; likt (darīt kaut ko)7) (to arrive: When did they get home?) nokļūt8) (to succeed (in doing) or to happen (to do) something: I'll soon get to know the neighbours; I got the book read last night.) paveikties (kaut ko izdarīt)9) (to catch (a disease etc): She got measles last week.) saslimt; saķert (slimību)10) (to catch (someone): The police will soon get the thief.) notvert (kādu)11) (to understand: I didn't get the point of his story.) saprast; aptvert•- getaway- get-together
- get-up
- be getting on for
- get about
- get across
- get after
- get ahead
- get along
- get around
- get around to
- get at
- get away
- get away with
- get back
- get by
- get down
- get down to
- get in
- get into
- get nowhere
- get off
- get on
- get on at
- get out
- get out of
- get over
- get round
- get around to
- get round to
- get there
- get through
- get together
- get up
- get up to* * *dabūt, saņemt; dabūt, iegūt; pelnīt, saņemt; saķert, notvert; saprast, aptvert; aplipt, saķert; nodibināt sakarus, sazināties; aizkļūt, tikt, sasniegt; nogādāt, pavadīt; iekļūt; likt, piespiest; nokļūt; kļūt -
11 grasp
1. verb1) (to take hold of especially by putting one's fingers or arm(s) round: He grasped the rope; He grasped the opportunity to ask for a higher salary.) satvert2) (to understand: I can't grasp what he's getting at.) aptvert2. noun1) (a grip with one's hand etc: Have you got a good grasp on that rope?) tvēriens2) (the ability to understand: His ideas are quite beyond my grasp.) uztveres spēja; saprašana•- grasping* * *tvēriens; vara; saprašana, uztveres spēja; satvert, sagrābt; tvert; saprast, aptvert -
12 realize
1) (to know; to understand: I realize that I can't have everything I want; I realized my mistake.) aptvert; izprast2) (to make real; to make (something) come true: He realized his ambition to become an astronaut; My worst fears were realized.) realizēt; īstenot3) (to make (money) by selling something: He realized $60,000 on the sale of his apartment.) ieņemt naudu; gūt peļņu•- realisation* * *izprast, aptvert; īstenot, realizēt; pārdot, realizēt; ieņemt -
13 недоумевать
brīnīties, būt izbrīnījies, būt nesaprašanā, būt pārsteigts, nespēt aptvert -
14 облапить
apķert[ies] ar ķetnām, aptvert ar ķetnām; lācīgi apkampt -
15 обнять
v1) gener. apkampt, apskaut, apņemt2) colloq. apķert* * *apskaut, apkampt; apņemt, pārņemt; ap-tvert, ietvert; aptvert -
16 осмыслить
piešķirt jēgu, aptvert, izprast, apjēgt, saprast -
17 осознать
-
18 понимать
v1) gener. aptvert (saprast), apjaust, apjēgt, apģist, apķert, atskārst, izprast, nojēgt, saprast2) colloq. sajēgt* * *saprast -
19 понять
v1) gener. aptvert (saprast), izlobīt (saprast), apjaust, apjēgt, apģist, apķert, atskārst, izprast, nojēgt, noskārst (ko) (÷òî), saprast2) colloq. sajēgt* * *sajēgt, izprast, saprast, apjēgt -
20 распростереться
См. также в других словарях:
aptverti — 1 aptverti, àpveria, aptvėrė tr. 1. SD1115, SD221, H, R378, MŽ507, Sut, J, Š, LL125, NdŽ tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Padrūtinu, aptveriu mūrais R55, MŽ74. Kampą aptverti, užtverti KI36. Sodybos aptvertos akmenine tvora, kiemai išgrįsti… … Dictionary of the Lithuanian Language
kartigalis — kartìgalis sm. (1) šiokia tokia kartis; karties galas: Atnešk kokį kartìgalį Rm. Reiks nusivežt kokių kartìgalių ir aptvert tą duobę Pc. Pirkią iššlavė ir pakūrė kažkokiais pagaliais ir kartigaliais rš … Dictionary of the Lithuanian Language
mostyti — 2 ×mõstyti, ija, ijo (l. maścić) 1. tr., intr. Q217, CII359, R, K tepti tepalu, alyva, aliejumi: Aš mõstijau, t. y. tepliojau su mostimis ir turėjau atburti, nuo ko ims gyti J. Pimė, jo moteriškė, su kitoms moteriškėms džiaugės ir Dočiuką su… … Dictionary of the Lithuanian Language
naujasodis — naujãsodis sm. (1) naujai užveistas sodas: Naujãsodį reikia gerai prižiūrėt, išgenėt, aptvert Šk. Užvesta toks naujãsodis, tai tę žemuogių kap mėšlo Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
nutakuoti — 1 nutakuoti 1. tr. Grdm dažnai vaikščiojant išminti, padaryti takus: Ai, kiek tos vietos čia mano nutakuotos! Slnt. ^ Takus nutakãvo (ilgai, dažnai vaikščiojo), kol gavo DūnŽ. Te jos ir takai nutakuoti Sn. Paskolyk kaimynui, tai ir takus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pinutis — pinùtis sm. (2) NdŽ, Šn 1. Jnk, Snt, Klvr žiogris tvorai pinti: Užtaisyk pinučiais tą tvoros spragą Ilg. Šiandie važiuosim į Liaušgirį pinùčių – darželį reikia aptvert Šk. Kad aš tau išsitrauksiu pinùtį, tai žinosi! Žvr. Pinučių tvora B.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pinučiai — pinùčiai sm. pl. (2) 1. išpintų šakų tvora, žiogriai: Statinė tvora bus pinùčiai J. Daržą apsitvėrė pinučiais (šakučių tvora) J.Jabl. Padžiauk mazgotes an pinučių, tai vėjas nenumėtys Všt. Prie gatvės reik aptvert štakietų tvora, o kiemą –… … Dictionary of the Lithuanian Language
rona — ×ronà (brus. paнa, l. rana) sf. (4) K, Sb, Mlk, Lkv; SD1154, Q631, H, R, Sut, N, M žaizda: Atsivėrė ronà OZ48. Ronà lik kauliai (ligi kaulo) Dglš. Kokių liekarstvų tau davė daktaras in roną? Al. Ronom gerai alksnio lapai, gyslonai Dglš. Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
smaigas — smaĩgas sm. (4) K, BŽ457, LVIV84, Rtr, smaigas (3) LKKIII99(Škn); LsB186, M, Ak, L, Š 1. plona kartis: Paėmęs smaĩgą, nuversk tą lentą nuo tvarto Pžrl. Jei nepasieki, kabink su smaigù Mrs. Ilgais smaigais daužė nuo lazdynų riešutus rš. Pasiimk … Dictionary of the Lithuanian Language
stoti — stoti, ja, jo K, Š, KŽ, stõti K 1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stok ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam … Dictionary of the Lithuanian Language
strikuolis — strikuõlis sm. (2) Rtr, KŽ, strikuolỹs (4) 1. NdŽ, KŽ, Ser, Bd tvoros statinis, žiogris, strakuolis: Strikuolių̃ pinta tvora Lzd. 2. lentelė tvorai tverti: Žadu visą kiemą strikuõliais aptvert Vs. Tvoros strikuoliùs nudažysim žaliai Lš.… … Dictionary of the Lithuanian Language