Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

8752

  • 1 švankšti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > švankšti

  • 2 lygiuok

    равняйсь!

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > lygiuok

См. также в других словарях:

  • 8752 — ГОСТ 8752{ 79} Манжеты резиновые армированные для валов. Технические условия. ОКС: 83.140.50 КГС: Л63 Резиновые технические изделия Взамен: ГОСТ 8752 70 Действие: С 01.01.81 Изменен: ИУС 6/83, 6/84, 11/90 Примечание: переиздание 1994 Текст… …   Справочник ГОСТов

  • 8752 Flammeus — Infobox Planet minorplanet = yes width = 25em bgcolour = #FFFFC0 apsis = name = Flammeus symbol = caption = discovery = yes discovery ref = discoverer = discovery site = discovered = designations = yes mp name = 8752 alt names = 2604 P L mp… …   Wikipedia

  • ГОСТ 8752-79 — 39 с. (6) Манжеты резиновые армированные для валов. Технические условия Взамен: ГОСТ 8752 70 Изменение №1/ИУС 6 1983 Изменение №2/ИУС 6 1984 Изменение №3/ИУС 11 1990 раздел 83.140.50 …   Указатель национальных стандартов 2013

  • ГОСТ 8752-79 — Манжеты резиновые армированные для валов. Технические условия. Взамен ГОСТ 8752 70 [br] НД чинний: від 1981 01 01 Зміни: (1 VI 83); (2 VI 84); (3 XI 90) Технічний комітет: ТК 128 Мова: Ru Метод прийняття: Кількість сторінок: 23 Код НД згідно з ДК …   Покажчик національних стандартів

  • HR 8752 — Stern V509 Cassiopeiae  (V509 Cas) Beobachtungsdaten Epoche: J2000.0 Sternbild Cassiopeia Rektaszension 23h 00m 05,1s Deklination +56°  …   Deutsch Wikipedia

  • ISO 8752:1997 — изд.2 C TC 2 Штифты пружинные со шлицем для тяжёлого режима работы раздел 21.060.50 …   Стандарты Международной организации по стандартизации (ИСО)

  • Оброгация — корректировка, внесение частичных изменений в договор, документ. Словарь бизнес терминов. Академик.ру. 2001 …   Словарь бизнес-терминов

  • Мещериновы — русский дворянский род. Артемий Рахманин Мещеринов служил при Грозном по Ростову. О внуке его Иване Алексеевиче см. выше. Род Мещериновых внесен в VI часть родословных книг Калужской и Тульской губерний …   Биографический словарь

  • виброграф — (вибро + греч. grapho записывать) самопишущий измерительный прибор для определения частоты и амплитуды вибрации; применяется при гигиенических исследованиях …   Большой медицинский словарь

  • Apoplexed — Ap o*plexed ( pl[e^]kst), a. Affected with apoplexy. [Obs.] Shak. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • MSO — map support office; marine safety office(r); military satellite communications (MILSATCOM) systems organization; mobilization staff officer …   Military dictionary

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»