Перевод: с литовского на русский

с русского на литовский

8713

  • 1 vėburti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > vėburti

  • 2 lydėti

    lydė|ti (lydi, jo)
    проводить; провожать

    Lietuvių—rusų kalbų žodynas > lydėti

См. также в других словарях:

  • 8713 — ГОСТ 8713{ 79} Сварка под флюсом. Соединения сварные. Основные типы, конструктивные элементы и размеры. ОКС: 25.160.40 КГС: В05 Сварка и резка металлов. Пайка, клепка Взамен: ГОСТ 8713 70 Действие: С 01.01.81 Изменен: ИУС 11/86, 4/89, 10/90… …   Справочник ГОСТов

  • 8713 Azusa — Infobox Planet minorplanet = yes width = 25em bgcolour = #FFFFC0 apsis = name = Azusa symbol = caption = discovery = yes discovery ref = discoverer = K. Endate and K. Watanabe discovery site = Kitami discovered = January 26, 1995 designations =… …   Wikipedia

  • ГОСТ 8713-79 — 41 с. (7) Сварка под флюсом. Соединения сварные. Основные типы, конструктивные элементы и размеры Взамен: ГОСТ 8713 70 Изменение №1/ИУС 11 1986 Изменение №2/ИУС 4 1989 Изменение №3/ИУС 10 1990 раздел 25.160.40 …   Указатель национальных стандартов 2013

  • ГОСТ 8713-79 — Сварка под флюсом. Соединения сварные. Основные типы, конструктивные элементы и размеры. Взамен ГОСТ 8713 70 [br] НД чинний: від 1981 01 01 Зміни: (1 XI 86); (2 IV 89); (3 X 90) Технічний комітет: ТК 44 Мова: Ru Метод прийняття: Кількість… …   Покажчик національних стандартів

  • ISO 8713:2005 — изд.2 H TC 22/SC 21 Транспорт дорожный электрический. Словарь разделы 01.040.43, 43.120 …   Стандарты Международной организации по стандартизации (ИСО)

  • Оборот Капитала — (capital turnover) Отношение продаж компании или иной организации к вложенному капиталу (то есть ее активам за вычетом обязательств). Предполагается, что, чем выше это отношение, тем лучше использовались активы. Бизнес. Толковый словарь. М.:… …   Словарь бизнес-терминов

  • Меншиков Александр Данилович — фаворит Петра I и Екатерины I , открывающий собой ряд русских временщиков XVIII столетия. Год его рождения в точности неизвестен: по Берхгольцу он родился в 1673 г., по Голикову в 1670 г. Не вполне выяснено и происхождение его: по словам одних,… …   Биографический словарь

  • ветвь к барабанной перепонке нерва наружного слухового прохода — (ramus membranae tympani, PNA, JNA) см. Перечень анат. терминов …   Большой медицинский словарь

  • Apologetically — A*pol o*get ic*al*ly, adv. By way of apology. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • MPSA — Military Postal Service Agency …   Military dictionary

  • camerlengo — noun (plural gos) Etymology: Italian camarlingo Date: 1753 a cardinal who heads the Apostolic Camera …   New Collegiate Dictionary

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»