-
41 gaugnoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
42 glergėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
43 gražbyliauti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
44 grebezoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
45 grevezoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
46 gvėrauti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
47 kalbasyti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
48 kalbėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
49 katėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
50 kejoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
51 kiauroti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
52 kiukėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
53 klaikuoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
54 klegėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
55 klejoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
56 kleketuoti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
57 klekėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
58 kliaugėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
59 kliedėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.) -
60 knakėti
kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintisbyloti (tarm.)dudentidudėtiklegėti (juok., prk.)niūktisakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)žosti2. dalyvauti pokalbyjedudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimąapsakinėti (šnek.)apsakoti (tarm.)belstigražbyliautipasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)poringauti (stp.)porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)posmelėtiposmuotipostringautirentautiretuotiręstisakaliotisakotisekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)senauti (tarm.)skelbautistėnauti (tarm.)teiktivingrauti (tarm.)švėnoti (tarm.)švėpulti (tarm.)4. kalbėti niekusamalioti (tarm.)ausčiotiaušuotibabaliuotibalabasytibalazytibalbatuotibarbasuotibarškaliuoti (tarm.)baškėti (tarm.)blabėti (tarm.)blerbesuoti (tarm.)blerbtiblerbėti (tarm.)bliaunytibliurbtibliurbėtibraizgotidardėtidodotidriokstidykąją aušinti (tarm.)gargėtiglergėtigvėrauti (tarm.)katėtikiauroti (tarm.)kleketuotiklekėtikliaugėtilalėti (niek.)larlėtilazgėtiliežuviu malti (šnek.)liežuvį plakti (tarm.)liurškėtilosnotilotimeluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)plemptipleperuotiplepetuotiplepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)plerškėti (šnek.)pleškėti (šnek.)pliaugotipliaukšti (šnek.)pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)pliaupti (tarm.)pliauzaroti (šnek.)pliauzyti (tarm.)pliopti (tarm.)pliurkšti (slp.)pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)putarnoti (slp.)railinti (slp.)raipetoti (slp.)rairuoti (slp.)rėzgauti (slp.)skalatytiskrabaliuotisuoptitalaluotitalatuotitalažytitaraliuotitaranduotitarkšti (mžb.)tarškaliuotitarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)taukštitauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)tevernotitrailiuotitramaliuoti (tarm.)tratentitratėti (tarm.)traškėtitreškėtitvokstitvorotiulbėtivambrytivamparioti (stp.)vampasyti (šnek.)vamploti (šnek.)vampyti (ret.)vapalioti (tarm.)vapėti (šnek. Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! M)varzmukauti (šnek.)varėzgoti (šnek.)vauriotiveblentiveblėti (pgrb.)vebrėti (menk., tarm.)vepezoti (šnek.)vepėti (šnek.)vėburtivėzguroti (šnek.)zambatyti (šnek.)zambytizaunytizvėgoti (tarm., šnek.)čerekuotičeventičežėtičiaukštičiauškuotičiauškėtičiulbėtištorautišvampti (šnek.)švankštišvarkštišvarnotišvokštišvotišvotrotižabalduoti (šnek.)žiopčioti (menk.)žiovaliuoti (menk.)5. kalbėti vos girdimaikiukėti (šnek.)kugždenti (tarm.)kugždėtikuštenti (plg.)kuštėtikuždenti (tarm.)kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)lementi (plg.)vapentivapnotivapčiotivebždėtičiučentišapentišapėti (šnek.)šapšėtišepšėtišiušentišiušėtišnabždenti (tarm.)šnabždėtišnibždenti (tarm.)šnibždėtišvabentišvabėtišvabždėtišvagždentišvagždėti6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbosarmazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti7. kalbant apie maža vaikątėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsugaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti9. kalbėti nesamones, be sąryšiokejotiklaikuotiklejoti (malon., vaik.)kliedėtipaistyti (tarm.)samaliotisapaliotisvaitėti (tarm.)svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)varmalėti (tarm., šnek.)10. tiesiai, drąsiai į akis sakytidrožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)
См. также в других словарях:
reikšti — reikšti, reiškia, reiškė (reikškė PK154) 1. tr. turėti reikšmę, žymėti ką nors: Nesuprantu, ką visa tat reiškia J.Jabl. Ką reiškia tie žodžiai, kuriuos jis pasakė SkvJn7,36. Nemuno vardas gali reikšti vingiuotą upę K.Būg. Tuo metu „cicilistas“… … Dictionary of the Lithuanian Language
sakyti — 1 sakyti, sãko, sãkė 1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakyti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… … Dictionary of the Lithuanian Language
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
tarti — tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tarti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L 1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
šnekėti — šnekėti, šnẽka, ėjo KBII169, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD72, R, R314,334, MŽ, MŽ420,447, Sut, N, L 1. intr. Kvr, Mšg naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės… … Dictionary of the Lithuanian Language
skaityti — skaityti, skaĩto, skaĩtė, skai•tyti 1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaityti kningą, raštą J. Vienas skaĩto laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat… … Dictionary of the Lithuanian Language
šneka — šnekà sf. (4) Š, Rtr, (2) 1. L, KŽ minčių reiškimo žodžiais sistema, kalba: Man gražiausia tai lietuvių šnekà Plut. Žinai, neprigimta šnekà, tai greitai pamiršti Pv. Su žydu susikalbu, vokiškai moku, dar moku lenkišką šnẽką Št. Mama, ar… … Dictionary of the Lithuanian Language