-
121 peristils
n. перистильLKLv59▪ Terminiru перистиль celtn.lv (kolonāde ap laukumu, pagalmu, dārzu)Kai98▪ EuroTermBank terminiMašB, BūVPlv peristils kolonāde ap laukumu, pagalmu, dārzuru пеpистильETB▪ Skaidrojumilv Izcelsme - sengrieķu peristyloslv Četrstūrveida pagalms, dārzs, laukums, ko no visām pusēm ieskauj segta kolonāde, galerijaJum99▪ Sinonīmilietv. kolonādeT09 -
122 polaritāte
fiz., n. полярность (Грам. инф.: ж.; Окончания: \polaritāteи)LKLv59▪ Terminilv dzelzc.ru полярностьSku98▪ EuroTermBank terminiZin, Ek, Rūp, DzEzlv polībaru полярностьDzEzru полярностьMežRru полярностьEl, IT, Komru полярностьDzEz, Ķīmru полярностьETB▪ Skaidrojumilv Izcelsme - vācu Polarität \< vidusl. latīņu polaris \< sengrieķu polos ‘ass; pagrieziena punkts; pols’lv 1. Tas, ka magnetizētam vai elektrizētam ķermenim dažos tā virsmas punktos (polos) kādas īpašības izpaužas ar lielāku intensitāti nekā citos punktoslv 2. Īpašības, kuru izpausme ir divu pretēju polu pastāvēšana. biol.lv 3. biol. Morfoloģiskas un fizioloģiskas atšķirības starp šūnu, audu, orgānu vai organisma pretējām pusēm, pretējām daļām; tā spilgti izteikta augiem (piem., dīgļpumpurs un dīgļsakne sēklaugu zigotā un dīglī). pārn.lv 4. Pretstats, krasa atšķirībaJum99 -
123 poliedrs
I.1. многогранник2. mat. полиэдр ( \poliedrsa)LKLv59▪ Terminilv ģeol.ru многогранникru полиэдрen polyhedronde PolyederZin93▪ EuroTermBank terminiDzEzru полиэдрDzEzlv daudzskaldnisru многогранникDzEzlv daudzskaldnisru многогранникETB▪ Skaidrojumilv Izcelsme - skatīt poli.. + sengrieķu hedra ‘pamats, skaldne’. mat.lv mat. Daudzskaldnis, ķermenis, ko no visām pusēm ierobežo daudzstūriJum99▪ Sinonīmilietv. daudzskaldnisT09 -
124 puslīdz
apst. более или менееLKLv59▪ Sinonīmiapst.v.1. cik necik; daudzmaz; kaut cik; kaut kā; kurmēt; pa daļai; pa pusei; pusmēr; puspusēm; uz pusrata2. ar dievu uz pusēm; mēreni; ne šā, ne tā; pa vidam; uz pusrata; viduvējiT09 -
125 pārgriezt
darb.v. перекрутить, перекручивать, перевертеть, перевёртывать; (acis) закатить (закатывать)глазаLKLv59▪ SinonīmiI. griežot sabojāt; sagrieztII. darb.v.1. bolīt; valbīt2. griezt; sagrieztpārgriezt uz pusēm3. pāršķelt; uzšķērst4. šķērst; uzšķērst5. pārskrūvēt6. atgriezt; griezt; sagriezt7. pāršķelt; uzšķērst8. griezt; sagrieztT09 -
126 radiāls
▪ Terminilv dzelzc.ru радиальныйSku98▪ EuroTermBank terminiMašB, BūVPlv starveida-ru лучеобpазныйETB▪ Skaidrojumilv Izcelsme - vidusl. latīņu radialis \< radius ‘stars’. mat.lv mat. No kāda punkta starveidīgi uz dažādām pusēm izejošslv Tāds, kam ir rādiusa virziensJum99▪ SinonīmiI. īp.v. starveidīgsII. starveida-T09 -
127 ripa
lietv.1. диск;2. шайба (в хокке)LKLv59▪ Terminien cookie inf.lv Disketē - izturīga materiāla (parasti mailāra) disks, kas no abām pusēm pārklāts ar magnētisku materiāluru лепешкаlv sīkdatnelv Maza datne, ko tīmekļa serveris nosūta tīmekļa pārlūkprogrammai, lai tā to saglabātu lietotāja cietajā diskā. Šajās datnēs ieraksta, piem., paroles, izskatīto lappušu sarakstu un to izskatīšanas datumus. Šīs datnes veido pamatu mehānismam, ar kura starpniecību savienojuma servera puse uzglabā un iztver informāciju no savienojuma klienta pusesru специальный маркер InternetLZAit▪ EuroTermBank terminiInf, Kom, ITlv sīkdatneru лепешкаru специальный маркер InternetLauksStrRaru кулачокKultRellv skatuves riparu круг сценыru кругZin, Ek, Rūp, Dz, Tērru дискъMašB, BūVPru кpуг IMašB, BūVPru диск IIĀdTekstru кругETB▪ Sinonīmilietv.1. ripulis; ritenis; ritulis; ritums2. riņķis3. disksT09 -
128 rāpot
darb.v. ползать, ползтиLKLv59▪ Sinonīmidarb.v.1. iet četreniski; iet četrrāpus; iet uz visām četrām pusēm; lāpāt; rāpačāt; rāpačot; rāpaļāt; rāpuļot2. līst; ložņātT09
См. также в других словарях:
pusė — pùsė sf. (2) K, pusė̃ (4) Zt; H183, R, Sut, LsB278, M 1. SD270 viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių dalių, antroji dalis: Nieko sau – pradžia gera: pusės kumpio ir nėra J.Marcin. Bandelė vos tik pusės didumo, kaip kitos rš. Uždirbau devynis… … Dictionary of the Lithuanian Language
púhati — nesvrš. 〈prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje〉 1. {{001f}}(∅) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako ∼; slabo ∼; lagano ∼] 2. {{001f}}(što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku struju zraka bez namjere ili … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
puhati — púhati nesvrš. <prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA 1. (Ø) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako puhati; slabo puhati; lagano puhati] 2. (što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku… … Hrvatski jezični portal
bylavedys — bylavedỹs, ė̃ (neol.) smob. (34b) bylininkas: Buvo siekdinama viso teismo akivaizdoje, abiem bylavedžių pusėm dalyvaujant LTI351 … Dictionary of the Lithuanian Language
derinimas — dẽrinimas sm. (1) → 1 derinti: 1. Kada bus galas tam tavo dẽrinimui, lig prisderinsi kepurę! Ds. | Ugnies ir judesio derinimas turi būti ypač glaudus (kaujantis) rš. ║ Žodžių derinimas sakinyje rš. 2. Bus dẽrinimo, kol visas muzikas (stygas)… … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kakšėti — kakšėti, kàkši, ėjo intr. NdŽ taukšėti, kaukšėti: Katras karveliukų su snapu kakši, tai tas bus patinas Žvr. Tik Juliaus žingsniai aidu kakšėjo abiem pusėm alėjos V.Myk Put. | Bijojau ir galvos iškišt – ten tiktai kàkši (šaudo) Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
kirsti — 1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to 1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvietinis — kvietìnis, ė adj. (2) J, NdŽ, DŽ; SD310 → kvietys: Kvietìniai pyragai K. Išsikepiau tris plodeles (bandeles) kvietìnio ragaišio Vžns. Brolis liepė pačiai prikept daug blynų kvietinių LB236. Trečiam kubke kvietinis alus Aru52(Zt). Miltai… … Dictionary of the Lithuanian Language
laukti — 1 laukti, ia, ė intr. 1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Laukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo laukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška… … Dictionary of the Lithuanian Language
mataškoti — mataškoti, oja, ojo 1. žr. mataškuoti, uoja, avo 1: Prišoko prie manęs ir kad pradėjo rankom mataškoti apie ausis Krsn. Kerta dalge, mataškoja, abiem pusėm rugius kloja LTR(Klvr,Rdm). 2. intr. K.Būg eiti, rankomis mojuojant … Dictionary of the Lithuanian Language