Перевод: с латышского на русский

с русского на латышский

(uz+pusēm)

  • 121 peristils

    n. перистиль
    LKLv59
    ▪ Termini
    ru перистиль celtn.
    lv  (kolonāde ap laukumu, pagalmu, dārzu)
    Kai98
    ▪ EuroTermBank termini
    MašB, BūVP
    lv peristils kolonāde ap laukumu, pagalmu, dārzu
    ru пеpистиль
    ETB
    ▪ Skaidrojumi
    lv Izcelsme - sengrieķu peristylos
    lv Četrstūrveida pagalms, dārzs, laukums, ko no visām pusēm ieskauj segta kolonāde, galerija
    Jum99
    ▪ Sinonīmi
    lietv. kolonāde
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > peristils

  • 122 polaritāte

    fiz., n. полярность  (Грам. инф.: ж.; Окончания: \polaritāteи)
    LKLv59
    ▪ Termini
    lv dzelzc.
    ru полярность
    Sku98
    ▪ EuroTermBank termini
    Zin, Ek, Rūp, DzEz
    lv polība
    ru полярность
    DzEz
    ru полярность
    MežR
    ru полярность
    El, IT, Kom
    ru полярность
    DzEz, Ķīm
    ru полярность
    ETB
    ▪ Skaidrojumi
    lv Izcelsme - vācu Polarität \< vidusl. latīņu polaris \< sengrieķu polos ‘ass; pagrieziena punkts; pols’
    lv 1. Tas, ka magnetizētam vai elektrizētam ķermenim dažos tā virsmas punktos (polos) kādas īpašības izpaužas ar lielāku intensitāti nekā citos punktos
    lv 2. Īpašības, kuru izpausme ir divu pretēju polu pastāvēšana. biol.
    lv 3. biol. Morfoloģiskas un fizioloģiskas atšķirības starp šūnu, audu, orgānu vai organisma pretējām pusēm, pretējām daļām; tā spilgti izteikta augiem (piem., dīgļpumpurs un dīgļsakne sēklaugu zigotā un dīglī). pārn.
    lv 4. Pretstats, krasa atšķirība
    Jum99

    Latviešu-krievu vārdnīcu > polaritāte

  • 123 poliedrs

    I.
    1. многогранник
    2. mat. полиэдр  ( \poliedrsa)
    LKLv59
    ▪ Termini
    lv ģeol.
    ru многогранник
    ru полиэдр
    Zin93
    ▪ EuroTermBank termini
    DzEz
    ru полиэдр
    DzEz
    lv daudzskaldnis
    ru многогранник
    DzEz
    lv daudzskaldnis
    ru многогранник
    ETB
    ▪ Skaidrojumi
    lv Izcelsme - skatīt poli.. + sengrieķu hedra ‘pamats, skaldne’. mat.
    lv mat. Daudzskaldnis, ķermenis, ko no visām pusēm ierobežo daudzstūri
    Jum99
    ▪ Sinonīmi
    lietv. daudzskaldnis
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > poliedrs

  • 124 puslīdz

    apst. более или менее
    LKLv59
    ▪ Sinonīmi
    apst.v.
    1. cik necik; daudzmaz; kaut cik; kaut kā; kurmēt; pa daļai; pa pusei; pusmēr; puspusēm; uz pusrata
    2. ar dievu uz pusēm; mēreni; ne šā, ne tā; pa vidam; uz pusrata; viduvēji
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > puslīdz

  • 125 pārgriezt

    darb.v. перекрутить, перекручивать, перевертеть, перевёртывать;  (acis) закатить  (закатывать)глаза
    LKLv59
    ▪ Sinonīmi
    I. griežot sabojāt; sagriezt
    II. darb.v.
    1. bolīt; valbīt
    2. griezt; sagriezt
    pārgriezt uz pusēm
    3. pāršķelt; uzšķērst
    4. šķērst; uzšķērst
    5. pārskrūvēt
    6. atgriezt; griezt; sagriezt
    7. pāršķelt; uzšķērst
    8. griezt; sagriezt
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > pārgriezt

  • 126 radiāls

    ▪ Termini
    lv dzelzc.
    ru радиальный
    Sku98
    ▪ EuroTermBank termini
    MašB, BūVP
    lv starveida-
    ru лучеобpазный
    ETB
    ▪ Skaidrojumi
    lv Izcelsme - vidusl. latīņu radialis \< radius ‘stars’. mat.
    lv mat. No kāda punkta starveidīgi uz dažādām pusēm izejošs
    lv Tāds, kam ir rādiusa virziens
    Jum99
    ▪ Sinonīmi
    I. īp.v. starveidīgs
    II. starveida-
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > radiāls

  • 127 ripa

    lietv.
    1. диск;
    2. шайба  (в хокке)
    LKLv59
    ▪ Termini
    en cookie inf.
    lv Disketē - izturīga materiāla (parasti mailāra) disks, kas no abām pusēm pārklāts ar magnētisku materiālu
    ru лепешка
    lv sīkdatne
    lv Maza datne, ko tīmekļa serveris nosūta tīmekļa pārlūkprogrammai, lai tā to saglabātu lietotāja cietajā diskā. Šajās datnēs ieraksta, piem., paroles, izskatīto lappušu sarakstu un to izskatīšanas datumus. Šīs datnes veido pamatu mehānismam, ar kura starpniecību savienojuma servera puse uzglabā un iztver informāciju no savienojuma klienta puses
    ru специальный маркер Internet
    LZAit
    ▪ EuroTermBank termini
    Inf, Kom, IT
    lv sīkdatne
    ru лепешка
    ru специальный маркер Internet
    LauksStrRa
    ru кулачок
    KultRel
    lv skatuves ripa
    ru круг сцены
    ru круг
    Zin, Ek, Rūp, Dz, Tēr
    ru дискъ
    MašB, BūVP
    ru кpуг I
    MašB, BūVP
    ru диск II
    ĀdTekst
    ru круг
    ETB
    ▪ Sinonīmi
    lietv.
    1. ripulis; ritenis; ritulis; ritums
    2. riņķis
    3. disks
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > ripa

  • 128 rāpot

    darb.v. ползать, ползти
    LKLv59
    ▪ Sinonīmi
    darb.v.
    1. iet četreniski; iet četrrāpus; iet uz visām četrām pusēm; lāpāt; rāpačāt; rāpačot; rāpaļāt; rāpuļot
    2. līst; ložņāt
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > rāpot

См. также в других словарях:

  • pusė — pùsė sf. (2) K, pusė̃ (4) Zt; H183, R, Sut, LsB278, M 1. SD270 viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių dalių, antroji dalis: Nieko sau – pradžia gera: pusės kumpio ir nėra J.Marcin. Bandelė vos tik pusės didumo, kaip kitos rš. Uždirbau devynis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • púhati — nesvrš. 〈prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje〉 1. {{001f}}(∅) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako ∼; slabo ∼; lagano ∼] 2. {{001f}}(što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku struju zraka bez namjere ili …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • puhati — púhati nesvrš. <prez. pȗšēm, pril. sad. púšūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA 1. (Ø) pokretati struju zraka u slabijem ili jačem kretanju (o vjetru) [jako puhati; slabo puhati; lagano puhati] 2. (što, u što) slati iz usta ili kroz nos jaku… …   Hrvatski jezični portal

  • bylavedys — bylavedỹs, ė̃ (neol.) smob. (34b) bylininkas: Buvo siekdinama viso teismo akivaizdoje, abiem bylavedžių pusėm dalyvaujant LTI351 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derinimas — dẽrinimas sm. (1) → 1 derinti: 1. Kada bus galas tam tavo dẽrinimui, lig prisderinsi kepurę! Ds. | Ugnies ir judesio derinimas turi būti ypač glaudus (kaujantis) rš. ║ Žodžių derinimas sakinyje rš. 2. Bus dẽrinimo, kol visas muzikas (stygas)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kakšėti — kakšėti, kàkši, ėjo intr. NdŽ taukšėti, kaukšėti: Katras karveliukų su snapu kakši, tai tas bus patinas Žvr. Tik Juliaus žingsniai aidu kakšėjo abiem pusėm alėjos V.Myk Put. | Bijojau ir galvos iškišt – ten tiktai kàkši (šaudo) Gs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kirsti — 1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to 1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvietinis — kvietìnis, ė adj. (2) J, NdŽ, DŽ; SD310 → kvietys: Kvietìniai pyragai K. Išsikepiau tris plodeles (bandeles) kvietìnio ragaišio Vžns. Brolis liepė pačiai prikept daug blynų kvietinių LB236. Trečiam kubke kvietinis alus Aru52(Zt). Miltai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laukti — 1 laukti, ia, ė intr. 1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Laukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo laukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mataškoti — mataškoti, oja, ojo 1. žr. mataškuoti, uoja, avo 1: Prišoko prie manęs ir kad pradėjo rankom mataškoti apie ausis Krsn. Kerta dalge, mataškoja, abiem pusėm rugius kloja LTR(Klvr,Rdm). 2. intr. K.Būg eiti, rankomis mojuojant …   Dictionary of the Lithuanian Language

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»