-
1 mist
-
2 mist over
(to become covered (as if) with mist: The mirror misted over; The windscreen misted up.) apsitraukti migla -
3 Mister
['mistə]((abbreviated to Mr when written) a polite title given to a male adult, either in writing or in speech: Good morning, Mr Smith; Ask Mr Jones.) misteris, ponas -
4 mystery
['mistəri]plural - mysteries; noun1) (something that cannot be, or has not been, explained: the mystery of how the universe was formed; the mystery of his disappearance; How she passed her exam is a mystery to me.) mįslė, paslaptis2) (the quality of being impossible to explain, understand etc: Her death was surrounded by mystery.) paslaptingumas, mįslingumas•- mysteriously -
5 spray
[sprei] 1. noun1) (a fine mist of small flying drops (of water etc) such as that given out by a waterfall: The perfume came out of the bottle in a fine spray.) purslai2) (a device with many small holes, or other instrument, for producing a fine mist of liquid: She used a spray to rinse her hair.) purkštuvas3) (a liquid for spraying: He bought a can of fly-spray.) purškiamas skystis2. verb1) (to (cause liquid to) come out in a mist or in fine jets: The water sprayed all over everyone.) aptaškyti, apipurkšti2) (to cover with a mist or with fine jets of liquid: He sprayed the roses to kill pests.) nupurkšti -
6 blanket
['blæŋkit] 1. noun1) (a warm covering made of wool etc: a blanket on the bed.) antklodė2) (something which covers like a blanket: a blanket of mist.) apklotas, skraistė2. adjective(covering all of a group of things: a blanket instruction.) bendras3. verb(to cover, as if with a blanket: The hills were blanketed in mist.) apdengti, apkloti -
7 རྐྱལ་བྱེད་
[rkyal byed]mist. kančia. -
8 ཀྲུ་ར་
[kru ra]mist. vulgarus. -
9 ག་བུར་
[ga bur]sanskr. karpūra, gadpūram?; hi. kāpur - kamparas (Camphora) - trijų rūšių: shel ga bur; stag zil ga bur; mang ga bur; // sin. sprin gyi snying po - ghanasāra - "Debesies širdis"; kha ba'i phye ma - himavalukṣa - "Sniego miltai"; 'od dkar can - sitābhra - "Baltai švytintis"; rdul gyi snying po - ruṇisāra - "Dulkių ekstraktas"; zla ba'i ming can - gocandrasaṃja - "Mėnulio vardo turėtojas"; zla ba'i thal ba - candrabhasma - "Mėnulio dulkės"; kha ba'i ming can - himataya, himahaya? - "Vadinamas sniegu"; rtog byed - vedhaka - "Mąstytojas"; shing gi snying po - tarusāra - "Medžio esencija"; ro'i ge sar - rasakesara - "Skonio kuokelis"; bsil ba'i snying po - himagarbha - "Vėsumos esmė"; mist. zla ba seng nge 'o ma - "Mėnulio liūtės pienas". -
10 ག་མུ་
[ga mu]sanskr. gama - mist. eik! -
11 འཁྲིག་པ་
['khrig pa]I 1. lytiškai santykiauti, mylėtis; sangulauti; poruotis; paleistuvauti; 2. 1) mithuna - mylėjimasis; sangulavimas; poravimasis; འཁྲིག་པ་ 'byin pa - šnekėti nešvankybes; འཁྲིག་པ་'i chos rten pa - tenkinti kūniškus geidulius, džiaugtis aistros malonumais; 2) dvyniai (Zodiako ženklas); 3) mist. skaičius "du". II būt. 'khrigs - būti uždengtam, aptrauktam (debesų), apsigaubti (dūmais); thang thams cad me འཁྲིག་པ་ visa lyguma buvo apimta ugnies. -
12 ག་
[ga]I 1) trečia tibetiškosios abėcėlės raidė; 2) skaičiaus 3 raidinis ženklas (tomų, skyrių numeracijoje). II Tantroje reiškia slėpiningąją Budos esmę (prigimtį). III mist. ožio palikuonis; ožys. IV = ka II. V šnek. = par, bar. -
13 གོ་
[go]I skaičiaus 123 raidinis ženklas. II 90-ies (dgu bcu) sutrumpinimas (skaičiuose nuo 91 iki 99); གོ་ gnyis - devyniasdešimt du; གོ་ dgu - devyniasdešimt devyni. III mist. vadas. IV = go cha. V 1) tįsumas, erdvė; vieta; 2) vieta (žmogaus arba daikto tarp kitų žmonių ar daiktų); padėtis; užimamos pareigos; rangas, laipsnis. VI prajñā, pratipad, dhī - pažinimas, supratimas, suvokimas; žinojimas. VII šiuol. girdėti (apie ką nors). -
14 གླ་རྩི་
[gla rtsi]kastūrikā, mada, mṛganābhi; kin. shexiang - muskusas; dviejų rūšių: gla nag (juodosios kabargos patino, Moschus berezovski Flerov (mas), gla skya (šviesiosios kabargos patino, Moschus moschiferus L. (mas); // sin. kasthāri; ri dwags kyi cha - mṛgami - "Elnio dalelė"; iškr. kaduraṃ, kaduri; mist. ri dwags lte ba - "Elnio bamba"; lte ba'i dri - "Bambos aromatas"; dri can lte ba - "Kvapioji bamba"; 'doms kyi ngar rtsi - "Stiprusis lyties organo balzamas"; sbrul dug - "Gyvačių nuodai"; dri'i rtsi - "Kvapusis balzamas"; ri dwags rtsi - "Elnio balzamas". -
15 གུར་གུམ་
[gur gum]sanskr. kuṅkuma - šafranas (daržinio kroko, Crocus sativus L., purkos) - penkių rūšių (sekant Tenzin Puncogo "Skaidriuoju krištolo vėriniu"): (1) bya rkang ma (augantis Magadhos vietovėje bya rkang); (2) kha che ma (kašmyriškas - daržinio kroko; žr. aukščiau); (3) le brgan ma ("aguoniškasis" - šafrano pakaitalas); (4) bal po gur gum (dygminas, Carthamus tinctorius L. - šafrano pakaitalas); (5) bod kyi ldum ra'i gur gum (vaistinė medetka, Calendula officinalis L. - šafrano pakaitalas); // bendr. sin. me tog - kusuma - "Gėlė"; dbal ba - dhāraṃ - "Liepsningasis"; me ldan - agnikaṃ - "Ugninis"; ha ri tsandan can - haricandanaṃ - "Geltonojo santalo turėtojas"; kha cher mchog skyes - baraṃskasmira - "Puikiai augantysis Kašmyre"; tsandan dmar can - lohitacandanaṃ - "Raudonojo santalo turėtojas"; snang byed - dīpanaṃ - "Švietėjas"; nyi ma - sūrya - "Saulė"; yang dag 'khum - saṃkoci - "Tikrai sutrauktas"; dmar ming can - raktasaṃjñyākaṃ - "Vadinamas raudonuoju"; dri zhim - saubhabhaṃ - "Kvapusis"; dri bzang - sugandha - "Maloniai kvepiantis"; lus dmar - raktāṅga - "Raudonasis kūnas"; me'i rtse mo - agnišrigaṃ - "Ugnies viršūnė"; me tog don can - kusumārthakaṃ - "Gėlės esmė"; sidmutha; ṇicandhu; tarm. zichikusa; kusani; kesara; kusumbha; mist. mchin sman gtso bo - "Pagrindinis kepenų vaistas"; li khri'i mdangs can - "Švino suriko spalvos"; le brgan rtsi - "Aguoniškasis"; nyi ma gung rnyed - "Saulė zenite"; 'jam dbyangs mdog can - "Mandžughošos spalvos"; kin. za phan. -
16 གེ་ཧྱ་
[ge hya]mist. slapta buvimo vieta. -
17 དངུལ་ཆུ་
[dngul chu]I pārada, ghanasāra - gyvsidabris - trijų rūšių: a) rdo las byung ba ("iš akmens gimęs"); b) srog chags las byung ba ("iš gyvūno gimęs"); c) sngo las byung ba ("iš žolės gimęs") // sin. bdud rtsi - sūra - "Nektaras"; rgyug byed - sādara - "Bėgiotojas"; 'dod byed - capala - "Aistruolis"; khu ba'i dbang po - sāratoraṃ - "Skysčių valdovas"; 'phrog byed sa bon - hārabīja - "Grobiko sėkla"; khams chen po - mahādhātu - "Didysis elementas"; dag pa'i khams - šuddhadhātu - "Grynasis elementas", mtshal skyes - sūtakaṃ - "Cinoberio pagimdytas"; dmar po skyes, dmar por skyes - hiṅgulaṃ - "Raudonojo pagimdytas"; dmar po - rakti - "Raudonasis"; mchog sbyin - vārada - "Puikiausia dovana"; ngang pa'i rkang pa - haṃsapadaṃ - "Žąsies koja"; bcud kyis len pa - rasayana -"Eliksyras"; mchog ldan - parata - "Puikiausio turėtojas"; ro mchog - rasapara - "Puikiausio skonio"; mist. 'bigs byed rgyal po - "Gręžėjų karalius"; mtshal chu - "Cinoberio skystis"; mtshal gyi bu - "Cinoberio sūnus"; zla ba'i gzugs can - "Mėnulio formos turėtojas"; zla ba - "Mėnulis"; zla bsil - "Mėnulio vėsa"; bdud rtsi bcud rgyal - "Nektaras - sulčių valdovas"; kunda'i rang bzhin - "Jazmino prigimties"; dbang phyug thig le - "Išvaros sperma"; sa bdag bcud 'dus - "Žemės valdovo esencija"; rab tu g.yo ba - "Judrusis"; chu sman ral gri reg gcod - "Skystas vaistas - aštrusis kardas"; bdud rtsi dar ya kan - "Nektaras darjakan", thig le dar ya kan - "Sperma darjakan"; bdud rtsi zla ba'i zil ba - "Nektaras - mėnulio rasa"; sman gyi gtso bo spyi sa - "Visų pagrindinių vaistų pagrindas"; zug rngu zhi byed - "Skausmo malšintojas"; chu'i sman pa dkar po - "Baltasis skystas gydytojas"; bsil byed gangs kyi khyung rgod - "Vėsinantis sniegynų erelis"; bsil chen gangs kyi chu rgyun - "Vėsusis sniego upelis"; gnam gyi bya khyung dkar po - "Baltasis padangių Garuda"; lcags kyi dur phag sngon po - "Geležinis melsvasis kapinių šernas"; bdud rtsi gangs kyi seng ge - "Nektaras - sniegynų liūtas"; bdud rtsi chu rgyun - "Nektaro srautas"; gnam lcags rdo rje khrab ring - "Ilgasis dangiškos geležies vadžras"; dug ral 'bar ba rtse dgu - "Nuodingasis liepsnojantis devynių viršūnių kardas"; rdzas kyi rdo rje pha lam - "Medžiagų deimantas"; da chu. II angl. Salween - upė Kame. -
18 ལྕགས་
[lcags]lohaka, šastra, āyas - 1) geležis // sin. loha, ayaḥ; mtshon cha sna - shastrakaṃ- "Ginklo smaigalys"; rnon po - tikṣṇaṃ - "Aštrioji"; gong bu - piṇḍaṃ - "Rutuliškoji"; gar bu - aya, ayas - "Tankioji"; nag po - kāla - "Juodoji"; gong ba - sālasī - "Apykaklė" (?); ri snying - girasāra - "Kalno širdis"; rdo'i snying po - asmasāra - "Akmens širdis"; mist. tshe 'phrog - āyuḥhara - "Gyvybės grobikė"; gsod byed - "Žudikė"; gcod byed - "Pjovikė"; ngar 'thung - "Tvirtoji"; 2) metalas; metalinis. -
19 དངུལ་
[dngul]rajata, rūpyaṃ, švetakharjura, kharjuraṃ - 1) sidabras; // sin. tshon can - rajataṃ - "Spalvotasis"; mdog ngan - durvarṇaṃ - "Blyškusis"; 'khyogs pa'i sa bon - bhaṅgabija - "Kreivojo sėkla"; dkar po - švetaṃ - "Baltasis"; candhu; dhara; rupa; rūpa; arvaṭaṃ; rāte; mist. rdo snying - "Akmens širdis"; kin. yi 'dzi; mong. mun 'gu; 2) pinigai; sidabrinė moneta, sidabriniai pinigai. -
20 ལྟེ་བའི་དྲི་
[lte ba'i dri]mist. muskusas ("bambos aromatas").
См. также в других словарях:
Mist — Mist … Deutsch Wörterbuch
Mist — reden: Unsinn reden; vor allem imperativisch: ›Rede doch keinen solchen Mist‹{{ppd}} Mist bauen: eine sehr schlechte Leistung vollbringen, eine schlimme Tat begehen; schülersprachlich und soldatensprachlich etwa seit 1930; älter ist Mist… … Das Wörterbuch der Idiome
Mist — (m[i^]st), n. [AS. mist; akin to D. & Sw. mist, Icel. mistr, G. mist dung, Goth. ma[ i]hstus, AS. m[=i]gan to make water, Icel. m[=i]ga, Lith. migla mist, Russ. mgla, L. mingere, meiere, to make water, Gr. ? to make water, ? mist, Skr. mih to… … The Collaborative International Dictionary of English
Mist — Mist: Die germ. Substantivbildung mhd., ahd. mist, got. maíhstus, niederl. mest gehört mit dem unter ↑ Maische behandelten Wort zu einem im Dt. untergegangenen Verb mnd. mīgen, aengl. mīgan, aisl. mīga »harnen«. Das Wort bezeichnete also zunächst … Das Herkunftswörterbuch
mist — [mist] n. [ME < OE, darkness, mist, akin to ON mistr, dark weather < IE base * meigh , to blink, be dim > Sans * mēghá , cloud] 1. a large mass of water vapor at or just above the earth s surface resembling a fog, but less dense 2. a… … English World dictionary
Mist — Datos generales Origen Ámsterdam, Países Bajos Información artística … Wikipedia Español
mist|y — «MIHS tee», adjective, mist|i|er, mist|i|est. 1. of mist. 2. full of or covered with mist: »misty hills, misty air. 3 … Useful english dictionary
Mist — Sm std. (9. Jh., mistunna Misthaufen 8. Jh.), mhd. mist n./m., ahd. mist, as. mist Stammwort. Aus g. * mihstu m. Mist, Gülle , auch in gt. maihstus und unerweitert in as. mehs n., ae. meox, myx n., nordfr. mjuks. Ableitung aus g. * meig a Vst.… … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache
Mist — Mist, v. t. [imp. & p. p. {Misted}; p. pr. & vb. n. {Misting}.] To cloud; to cover with mist; to dim. Shak. [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English
Mist — Mist, né en 1972 à Paris, France, est un graffeur français. Sommaire 1 Graffiti artist 2 Art Toyz 2.1 Réalisations 2.2 … Wikipédia en Français
Mist — Mist, v. i. To rain in very fine drops; as, it mists. [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English